Maui: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 41 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q188705.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Map_of_Hawaii_highlighting_Maui.svg|300px|thumb|right|Maui vieta [[Havajai (salynas)|Havajų salyne]]]]
'''Maui'''  – antroji pagal plotą Havajų salyno sala, priklausanti Jungtinėms Amerikos Valstijoms (Havajų valstija). Kartu su trimis artimiausiomis salomis  – [[Lanai]], [[Kahoolavė]] ir [[Molokai]]  – sudaro Maui Nui vadinamą salų grupę.
 
== Svarbiausi duomenys ==
* Plotas  – 1883,5 km²
* Didžiausias aukštis - – 3 055  m (Haleakala)
* Kranto linijos ilgis  – 193 km
* Gyventojų kiekis  – ~140 000 (2007  m.)
 
== Istorija ==
Pirmieji salą apgyvendino polineziečiai, atplaukę iš [[Taitis|Taičio]] ir [[Markizų salos|Markizų salų]].
Pirmieji europiečiai, priplaukę salą, buvo kapitono [[Džeimsas Kukas|Džeimso Kuko]] įgula [[1778]]  m. [[lapkričio 26]] d., tačiau jie neišsilaipino saloje, kadangi nerado tam tinkamos pakrantės. Pirmuoju europiečiu Maui saloje tapo prancūzų admirolas Žanas Fransua Laperūzas (Jean François de Galaup de La Pérouse), išlipęs į krantą [[1786]]  m. [[gegužės 29]] d. Greitai čia pradėjo lankytis banginių medžiotojai, medienos pirkliai, ėmė steigtis misijos. Misionieriai sukūrė [[Havajiečių kalba|havajiečių kalbos]] abėcėlę, užrašė Havajų salų istoriją, iki tol gyvavusią tik sakytinėje tradicijoje.
 
19 a. viduryje Maui saloje, Lahaina uoste, per metus apsilankydavo iki 400 banginių medžiotojų laivų (vienu metu švartuodavosi iki 100 laivų), vėliau, [[nafta]]i pradėjus išstumti banginių riebalų vartojimą, banginių medžiotojų verslas smuko.
 
Salą 1790  m. užkariavo karalius Kamehameha I ir įsteigė savo rezidenciją Lanaiha mieste. Jo palikuoniai valdė salą iki 1872  m., vėliau karaliavo kitų vadų palikuonys, kol Havajus 1898  m. aneksavo JAV. 1959  m. Havajai paskelbti 50-ąja valstija.
[[Vaizdas:KahakuloaHead sml.jpg|thumb|right|300px|Kahakuloa kalnas]]
 
Eilutė 22:
 
== Geologija ==
Maui, kaip ir kitos Havajų salyno salos, susiformavo virš [[Karštasis taškas|karštojo taško]]  – vietos, kurioje konvekciniai Žemės [[Planetos mantija|mantijos]] srautai pradegina [[Litosferos plokštė|litosferos plokštę]] ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi [[Ramiojo vandenyno plokštė]] po truputį (apie 9-10  cm per metus) slenka į šiaurę - – šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Dideli lavos kiekiai užliejo tarpus tarp kai kurių ugnikalnių, jie susijungė į atskiras salas. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms ([[Havajai (sala)|Didžiąją salą]] suformavo penki ugnikalniai, [[Oahu]]  – du ir t. t.). Dabartinę Maui salą sudaro vulkaninis „dubletas“ - – [[Ugnikalnis#Vulkaninis skydas|vulkaniniai skydai]] rytuose iškilęs Haleakala ir Pu'uPu’u Kukui salos vakaruose. Tačiau geologinėje praeityje buvo susijungę keturi vulkanai, sudarydami Maui Nui salą, kuri nugrimzdo prieš 200 000 metų (likusios salos  – [[Lanai]], [[Molokai]] ir [[Kahoolavė]]).
[[Vaizdas:haleakala sm.jpg|thumb|left|300px|Haleakalos krateris]]
Mauna Kahalawai yra senesnio, labiau [[Erozija|erodavusio]] ugnikalnio likutis, todėl jo aukštis tik ~1740  m. Jaunesnis Haleakala iškilęs iki 3050  m (arba 8  km nuo vandenyno dugno). Abiejų ugnikalnių rytiniai šlaitai išraižyti gilių slėnių. Slėnis, esantis tarp šių kalnų, susidarė iš ugnikalnių lavos ir dūlinčių uolienų.
 
Haleakala šiuo metu laikomas snaudžiančiu ugnikalniu, tačiau įvertinant tai, kad paskutinis jo išsiveržimas užfiksuotas vos prieš porą šimtmečių (1790  m.), vulkanologai jį laiko vis dar potencialiai pavojingu.
 
== Fauna ir flora ==
Maui saloje įsikūręs banginių stebėjimo centras, nes šalia salos žiemoja [[Kuprotasis banginis|kuprotieji banginiai]] (''Megaptera novaeangliae''), kurie kiekvieną rudenį atplaukia apie 5 600  km iš [[Aliaska|Aliaskos]] pakrančių. Čia banginiai praleidžia šaltąjį Šiaurės pusrutulio žiemos laikotarpį, šiltuose Havajų vandenyse poruojasi ir veda jauniklius.
 
== Ekonomika ==
Tradiciškai stipriausios ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir turizmas. Per metus saloje lankosi virš 2 mln. turistų, daugiausiai iš Jungtinių Amerikos valstijų ir [[Kanada|Kanados]]. Populiariausi turistiniai objektai  – vaizdingas Hana kalnų kelias, Haleakalos nacionalinis parkas (miegančio ugnikalnio kaldera), Lahainos banginių medžiotojų miestelis, Hookipos paplūdimys  – mėgstama banglenčių sporto vieta.
 
Žemės ūkis. Centriniame salos slėnyje puikiai dera daug žemės ūkio kultūrų: [[kavamedis|kavamedžiai]], makadamijos (''Macadamia''), [[Ananasas|ananasai]], [[Cukranendrė|cukranendrės]] (~150  km² plantacijų).
 
Maui sala yra svarbus [[astronomija|astronominių]] tyrimų centras  – Haleakalos viršukalnėje įkurta Haleakalos [[observatorija]].
 
== Nuorodos ==