Siela: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Dexterous (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
[[Vaizdas:Meister von Heiligenkreuz 001.jpg|thumb|Paveiksle vaizduojamas [[Dievas]], stebintis [[Angelas|angelo]] ir [[Šėtonas|velnio]] kovą dėl žmogaus sielos]]
Sielos nemirtingumas ir [[pomirtinis gyvenimas]] yra svarbi krikščionių mokymo dalis. [[Krikščionys]] tiki, kad po mirties [[Dievas]] atlygins kiekvienam už jo gerus ir blogus darbus. Teisuoliams žadamas amžinas gyvenimas [[Rojus|rojuje]], o nusidėjėlių sielos būsiančios atskirtos nuo Dievo ir pasmerktos amžinai [[kančia]]i [[Pragaras|pragare]]. [[Katalikybė]]je tikima ir [[skaistykla]], kurioje žmonių sielos apsivalančios per kančią.
 
Krikščionybės dogmatikoje nėra aiškių „sielos“ ir „dvasios“ apibrėžimų ir nėra paaiškinta kuom „siela“ skiriasi nuo „dvasios“. [[Katekizmas|Katalikų Bažnyčios katekizme]] yra parašyta kad „''kartais siela ir dvasia laikomos skirtingais dalykais''“, o kartais nelaikomos. [[Katekizmas|Katalikų Bažnyčios katekizme]] teigiama kad „''siela yra žmogaus gyvybė''“, „''siela yra žmogaus asmuo''“, „''siela yra dvasinis lygmuo''“, „''siela yra kūno forma''“ ir taip toliau.
 
{{Citata | 363: Šventajame Rašte žodis siela ne kartą reiškia žmogaus gyvybę arba visą žmogaus asmenį. Tačiau juo pavadinama ir tai, kas žmoguje yra intymiausia ir vertingiausia, kuo jis labiausiai panašus į Dievą: „siela“ – tai žmogaus dvasinis pradmuo.
 
365: Sielos ir kūno vienybė yra tokia glaudi, kad sielą galima laikyti kūno „forma“; vadinasi, iš medžiagos sudarytas, dvasinės sielos veikiamas, kūnas tampa žmogišku ir gyvu kūnu; dvasia ir medžiaga žmoguje nėra dvi sujungtos prigimtys, bet, būdamos suvienytos, sudaro vieną prigimtį.
 
366: Bažnyčia moko, kad kiekvieną dvasinę sielą tiesiogiai kuria pats Dievas – ji nėra tėvų „padarinys“; Bažnyčia taip pat nurodo, kad siela yra nemirtinga; ji nepražūva mirštant atskirta nuo kūno, bet vėl susijungs su juo galutinio prisikėlimo metu.
 
367: Kartais siela ir dvasia laikomos skirtingais dalykais. Šv. Paulius meldžia, kad „dvasią, sielą ir kūną“ Dievas išlaikytų nepeiktinus „mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui“ (1 Tes 5, 23). Bažnyčia moko, kad tas skirtumas nereiškia sielos dvilypumo.
 
367: „Dvasia“ pasakoma, kad nuo pat savo sukūrimo žmogus yra skirtas antgamtiniam tikslui ir kad malonė gali iškelti jo sielą ligi bendrystės su Dievu. Dvasinė Bažnyčios tradicija įsakmiai mini ir širdį bibline „būties gelmių“ (plg. Jer 31, 33) – asmens vidinio apsisprendimo už ar prieš Dievą prasme.| Katalikų Bažnyčios katekizmas }}<ref>[http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1163E.html ''Katalikų Bažnyčios katekizmas (KBK)'', 1996, 6 skirsnelis. Žmogus]</ref>
 
Sąvokos ''gyvybė'', ''asmuo'', ''dvasinis lygmuo'' ir ''kūno forma'' yra absoliučiai skirtingi nesusiję dalykai, tuo tarpu [[Katekizmas|Katalikų Bažnyčios katekizme]] visus šiuos tarpusavy nesusijusius dalykus suplaka į vieną krūvą.
 
== Šaltiniai ==
{{ref|1}}
 
 
 
{{Commons|Category:Soul|no=T}}