16:40, 23 birželio 2013 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 809 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		19:28, 23 birželio 2013 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 165 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 17: \| Pastaba = Žemėlapyje pažymėta melsvai (Z. chełmińska) }} '''Kulmo žemė''' ({{de\|Kulmerland}}, {{pl\|ziemia chełmińska}}) – nedidelis istorinis regionas dabartinėje vidurio [[Lenkija\|Lenkijoje]], tarp [[Vysla\|Vyslos]] ir [[Druvinčia\|Druvinčios]] upių. Apima šiaurės rytinę [[Kujavijos Pamario vaivadija\|Kujavijos Pamario vaivadijos]] dalį (7 apskritis ir 2 miestus). Sostinė – [[Kulmas]]. Kiti svarbūs regiono miestai: [[Torūnė]], [[Grudziondzas]], [[Chelmža]]. Kulmo žemę supa šie istoriniai regionai: [[Pomerelija]] (šiaurės vakaruose), [[Prūsija]] (šiaurės vakaruose), [[Kujavija]] (vakaruose), [[Mazovija]] (rytuose) ir [[Dobrynės žemė]] (pietuose). Kai kuriais atvejais Kulmas gali būti priskiriamas vienam iš aplinkinių regionų. Eilutė 24: Dėl sudėtingos strateginės padėties Kulmo žemei būdinga labai permaininga istorija, artimai susijusi tiek su Prūsijos, tiek su Pomerelijos ir Mozūrijos raida. Kulmo žemė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta [[1065]] m. kai Lenkijos karalius [[Boleslovas II Drąsusis]] garantavo mokesčių privilegiją [[abatija]]i greta Mogilno. Dokumentuose Kulmas išvardintas greta kitų [[Mazovija\|Mazovijos]] miestų. Žemė buvo apgyvendinta [[lechitai\|lechitų]] genčių. Čia persikėlė pas prūsus prieglobsčio ieškoję [[mozūrai]]. Vėliau juos nukariavo vakarų [[polianai]]. Kulmo žemė apkrikštyta [[XI a.]] [[Vaizdas:Prussian clans 13th century.png\|thumb\|200px\|left\|Kulmas tarp kitų prūsų žemių XIII a. Kulmas pažymėtas balta spalva, nes jau buvo užvaldytas teutonų]] Po [[Boleslovas III Kreivaburnis\|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1137]] m. teritorija tapo [[Lenkija]]i pavaldžios [[Mazovijos kunigaikštystė]]s dalimi. Tačiau [[prūsai]] ir [[Pomerelijos kunigaikštystė\|pamarėnai]] ten nuolat rengė karinius žygius į regioną. [[1216]] m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą ir kurį laiką užvaldė žemę, todėl ji kartais laikoma viena iš 11 prūsų žemių. [[1220]] m. Mazovijos kunigaikštis [[Konradas Mazovietis\|Konradas]] su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko. Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas 1230 m. Kulmo žemę atidavė [[Teutonų ordinas\|Teutonų ordinui]]. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo pirmuoju [[Vokiečių ordino valstybė\|teutonų valstybės]] centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus. Regione vyko sparti germanizacija, dygo pilys, vietos gyventojus lenkus ir prūsus pakeitė vokiečių kolonistai. Po [[Trylikos metų karas\|Trylikos metų karo]] 1466 m. Kulmo žemė perėjo [[Lenkijos karalystė\|Lenkijos karūnai]] kaip [[Karališkoji Prūsija\|Karališkosios Prūsijos]] dalis, sudaryta [[Kulmo vaivadija]]. [[1772]] m. [[pirmasis ATR padalijimas\|pirmojo ATR padalijimo]] metu teritorija priskirta [[Prūsijos karalystė\|Prūsijos karalystei]]. Trumpam (~~1807-1815~~ 1807–1815 m.) ji atiduota [[Varšuvos kunigaikštystė\|Varšuvos kunigaikštystei]], o vėliau vėl grįžo Prūsijai: iš pradžių kaip [[Didžioji Poznanės kunigaikštystė\|Didžiosios Poznanės kunigaikštystės]], o nuo 1817 - – kaip [[Vakarų Prūsija\|Vakarų Prūsijos]] dalis. 1920 m. žemė vėl perėjo [[Antroji Lenkijos Respublika\|Lenkijai]], ir pradėta krašto [[polonizacija]]. Per karą (1939-45 m.) ji priklausė [[Trečiasis Reichas\|Trečiajam Reichui]], o nuo tada vėl valdomas Lenkijos. {{Baltų žemės}} {{Lenkijos kunigaikštystės}}

Kulmo žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų