Tarpukario Lietuvos kariuomenė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 156:
1940 m. [[birželio 15]] d. rytą po [[TSRS]] ultimatumo Lietuvos politikai neišdrįso duoti įsakymo kariuomenei pasipriešinti agresoriui, o [[Antanas Smetona|prezidentui A. Smetonai]] teko bėgti į užsienį. TSRS ultimatumas buvo priimtas, ir generolas [[Vincas Vitkauskas]], Lietuvos kariuomenės vadas, Vyriausybės įgaliotas pasirašė susitarimą su Raudonosios armijos vadovybe dėl netrukdomo Raudonosios armijos įvedimo į Lietuvą – 1940 m. birželio 15 d. apie 16 val. [[TSRS]] tankai įvažiavo į Kauną, o apie 18 val. Kauno aerodrome nusileido [[Viačeslavas Molotovas|V. Molotovo]] pavaduotojas [[Vladimiras Dekanozovas]] su [[NKVD]] darbuotojais ir pratęsė okupacinį perversmą.
1940 m. [[liepos 25]] d. Lietuvos kariuomenė buvo pavadinta ''Liaudies kariuomene''.<ref>{{VLE|V|716|[[Vytautas Jasulaitis]]|Tarpukario Lietuvos kariuomenė}}</ref> [[Rugpjūčio 30]] d. Lietuvos TSR liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą, iš esmės skelbiantį Lietuvos liaudies kariuomenės likvidavimą: „Perorganizuoti Lietuvos Liaudies Kariuomenę į Raudonosios Armijos šaulių teritorinį korpusą ir įjungti jį į Pabaltijo Ypatingosios Karinės Apygardos kariuomenės sudėtį“. Lietuvos kariuomenė reorganizuota į [[29-asis teritorinis šaulių korpusas|29-ąjį šaulių teritorinį korpusą]], kariai pavadinti raudonarmiečiais, kiekvienam daliniui priskirti komisarai
Nacių okupacijos metais buvo bandyta atkurti Lietuvos kariuomenę, surinkus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], bet paaiškėjus, kad ji gali būti panaudota ne Lietuvai ginti, rinktinė buvo paleista. Jos vadus vokiečiai represavo. Prasidėjus antrajai Lietuvos kariuomenė buvo atkurta tik [[1990]] m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
| |||