Liuksemburgo istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 32:
[[Liudvikas XIV]] įsiveržė į Liuksemburgą [[1684]] m. Sunerimę Prancūzijos kaimynai suformavo Augsburgo lygą [[1686]] m. Po to kilusiame Didžiosios sąjungos kare Liudvikas XIV buvo priverstas užleisti kunigaikštystę. Ji atiteko Habsburgams Rysviko sutartimi [[1697]] m.
Valdant prancūzams tvirtovę sustiprino žymus apgulčių inžinierius Vaubanas. [[Liudvikas XV Mylimasis]] ([[1710]]–[[1774]] m.) buvo Alberto VII įpėdinis nuo [[1712]] m. Albertas VII buvo Anos Bohemės ir Viljamo Tiuringiečio palikuonis per savo [[danai|danę]] prosenelę, bet nebuvo tikrasis tos linijos įpėdinis. Liudvikas XV buvo pirmas tikras Liuksemburgo pretendentas, kilęs iš abiejų Elžbietos Bohemietės dukrų.
Habsburgų valdžią Liuksemburge patvirtino [[Utrechto sutartis]] [[1715]] m. ir jis buvo prijungtas prie Austrijos Nyderlandų. [[Imperatorius Juozapas I]] ir [[imperatorius Karolis VI]] buvo Alberto VII palikuonys.
KAdangi austrai buvo pasiryžę atiduoti savo valdas Nyderlanduose, kad išplėstų savo teritoriją prie Vienos, atsirado Bavarijos kandidatai į Liuksemburgą. Bet šie planai vaisių nedavė. [[Imperatorius Juozapas II]] ketino paskelbti Karolį Teodorą Liuksemburgo kunigaikščiu, Žemutinių Nyderlandų karaliumi mainais į jo valdas Frankonijoje ir Bavarijoje. Tam pasipriešino [[Prūsija]]. Karolis Teodoras irgi buvo tolimas Elžbietos ir Anos palikuonis.
Per [[Pirmoji antiprancūziškoji koalicija|Pirmosios koalicijos karą]] Liuksemburgą užėmė revoliucinė Prancūzija. Jis tapo Forêts departamento dalimi 1795 m. Aneksiją patvirtino Kampo Formijo sutartis [[1797]] m. Liuksemburgo valstiečiai sukilo prieš revoliuciją [[1798]] m., bet maištas buvo greitai numalšintas.
== Nepriklausomybės plėtra (1815–1890 m.) ==
| |||