Pomerelija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 708 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
nėra keitimo aprašymo
| Pastaba = Žemėlapyje pažymėta mėlynai (rytuose)
}}
'''Pomerelija''' (sen. [[kašubų kalba|kašubų (pamarėnų) kalba]]: ''Pòrénkòwô Pòmòrskô''; {{pl|Pomorze Gdańskie}}; {{de|Pommerellen}}) – istorinis regionas [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pietinėje pakrantėje dabartinėje šiaurės [[Lenkija|Lenkijoje]]., Iš dalies sutampa sudaugiausia [[Pamario vaivadija|Pamario vaivadijoje]]. Svarbiausias regiono miestas – [[Gdanskas]].
 
== Geografija ==
Pomerelija vakaruose ribojosi su [[Pomeranija]] (Pamariu), rytuose – su [[Prūsija]], pietuose – su [[Didžioji Lenkija|Didžiąja Lenkija]]. Kartais laikoma sudėtine (rytine) Pomeranijos dalimi (tokiu atveju vadinama '''Rytų Pomeranija'''), arba sudėtine (vakarine) Prūsijos dalimi (vadinama [[Vakarų Prūsija]]).
Istorinis Pomerelijos regionas apima didžiąją dalį Pamario vaivadijos, išskyrus keturias ryčiausias apskritis (šios priskiriamos istorinei Prūsijai) bei [[Slupsko apskritis|Slupsko apskritį]] (ši priskiriama Pomeranijai). Taip pat Pomerelijai priskiriamos šiauriausios [[Kujavijos Pamario vaivadija|Kujavijos Pamario vaivadijos]] apskritys.
 
Pomerelija yra įsiterpusi tarp [[Pomeranija|Pomeranijos]] (Pamario) vakaruose ir [[Prūsija|Prūsijos]] rytuose ir per istoriją buvo veikiama kultūrinių įtakų tiek iš vieno, tiek iš kito regiono. Dėl to ji neretai laikoma sudėtine (rytine) Pomeranijos dalimi ir dar vadinama '''Rytų Pomeranija''' arba '''Gdansko Pomeranija''', '''Gdansko Pajūriu''' (pagal pagrindinį miestą). Kartais laikoma sudėtine Prūsijos regiono dalimi ir vadinama '''Vakarų Prūsija'''.
Svarbiausias regiono miestas – [[Gdanskas]].
 
Pietvakariuose Pomerelija ribojasi su [[Didžioji Lenkija|Didžiąja Lenkija]], pietuose - su [[Kujavija]] ir [[Kulmo žemė|Kulmo žeme]].
 
Tai - pajūrio lygumų kraštas. Svarbiausia regiono upė yra [[Vysla|Vyslos]] žemupis, formuojantis rytinę jo ribą, ir Vyslos intakai - [[Radunia]], [[Motlava]] ir kt.
 
== Istorija ==
Regione nuo I tūkst. pr. m. e. žinomos archeologinės [[Pomeranijos kultūra|Pomeranijos]], [[Oksivo kultūra|Oksivo]], [[Vielbarko kultūra|Vielbarko]] kultūros, kurias kūrė [[rugijai]], [[vendai]], [[gotai]], [[gepidai]], [[vidivarijai]]. VII a. regione apsigyveno [[slavai]] [[pamarėnai]], tiesioginiai kurių vėliau išsivystėdabartinių [[kašubai|kašubų]] protėviai. Jie gyveno taip pat ir didesniojoje Pomeranijos dalyje.
 
=== Pagoniškasis laikotarpis ===
[[Vaizdas:Pommerellen Slavische Völker bis 1125.jpg|thumb|]]
 
X a. viduryje kraštas kartu su Pomeranija tapo priklausomas [[Lenkijos kunigaikštystė|Lenkijos kunigaikštystei]], kuri bandė kraštą kristianizuoti. Tačiau pelkių ir miškų ruožo nuo Didžiosios Lenkijos atskirtas Pajūris išliko silpnai kontroliuojamas ir ilgam išlaikė pagonišką kultūrą. Nuo XI a. Pomeranijos ir Pomerelijos autonomija ar netgi nepriklausomybė nuo Lenkijos augo, nepaisant Lenkijos [[Piastai|Piastų dinastijos]] bandymų susigrąžinti kontrolę. o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška [[Pomerelijos kunigaikštystė]].
 
Apie 1116 m. Pomereliją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki [[Boleslovas III|Boleslovo III]] mirties. Šis karalius neprisijungė likusios Pomeranijos, kuri išliko nepriklausoma. Taip Pomerelija susiformavo kaip atskiras regionas.
=== Pomerelijos kunigaikštystė ===
{{main|Pomerelijos kunigaikštystė}}
1138 m. Lenkiją padalinus tarp atskirų kunigaikštysčių, Pomerelija buvo nominaliai priskirta [[Senjorato provincija]]i, tačiau vietos valdytojai [[Sobieslavičiai]] (kitaip – Samboridai) įgijo vis didesnę autonomiją, o ilgainiui suformavo nepriklausomą [[Pomerelijos kunigaikštystė|Pomerelijos kunigaikštystę]] su sostine Gdanske. Kunigaikštystėje įsigalėjo krikščionybė, tačiau ji buvo priversta nuolat kovoti su išorės priešais - Danija, Pomeranija ir vėliau [[Vokiečių Ordinas|Vokiečių Ordinu]].
Ankstyvuoju laikotarpiu kraštas buvo priklausomas [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]], o XI a. viduryje čia susiformavo nepriklausoma pagoniška [[Pomerelijos kunigaikštystė]]. Apie 1116 m. ją vėl prisijungė Lenkija, ir kunigaikštystė jos sudėtyje išbuvo iki [[Boleslovas III|Boleslovo III]] mirties. 1138 m. prasidėjus Lenkijos dezintegracijai, Pomerelija vėl atgavo nepriklausomybę. Joje įsitvirtino atskira nei Lenkijoje dinastija – [[Sobieslavičiai]] (kitaip – Samboridai).
 
XIII a. Pomerelija buvo susiskaidžiusi, ir svarbiausios Sobieslavičių valdomos kunigaištystės buvo Gdansko, Bialogardo, Lubiševo, Šveco. Apie 1271 m. vienybė buvo atkurta, tačiau greitai Pomerelijos kunigaikštystė vėl pateko į Lenkijos orbitą. 1294 m. mirus Pomerelijos kunigaikščiui [[Mestvinas II (Pomerelija)|Mestvinui II]], ji sudarė uniją su [[Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė|Didžiąja Lenkija, 1296 m.]] (nukariavoėmė valdyti [[KujavijaPšemislas II]]), 1299 m.o įjungtapo įšio Lenkijos karalystę, kurios sudėtyje išbuvonužudymo iki 13081296 m. Tuovaldžią metuperėmė regione[[Vladislovas ėmėLokietka]] plisti [[krikščionybėKujavija|Kujavijos]].
 
=== KrikščioniškasisVokiečių ordino laikotarpis ===
{{Prūsijos istorija}}
[[Vaizdas:Pommerellen 1125 - 1386.jpg|thumb|left|Pomerelija Vokiečių ordino sudėtyje]]
PerKadangi XIIILenkijai a.grasino kraštąstiprėjanti puldinėjo[[Brandenburgo krikščionysmarkgrafystė]] vokiečiaivakaruose, danai,Vladislovas siekdamiLokietka čiabuvo įvestipriverstas krikščionybę.sudaryti sąjungą su Vokiečių ordinu, 1308 m. už pagalbą atiduodamas jam Pomereliją. Taip Pomerelija galiausiaiilgam pateko rytuose buvusio [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] priklausomybėn., Prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui,o ikijauna [[XVILenkijos amžius|XVI a.karalystė]] daugumaneteko vietosstrategiškai gyventojųsvarbaus (ypačpajūrio. feodalaiKovos irdėl miestiečiai)šio buvoregiono per XIV-XV a. žymėjo esmėsLenkijos-Prūsijos germanizuotisantykius.
 
Valdant Vokiečių ordinui ir prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki [[XVI amžius|XVI a.]] dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti, o kai kuriais atvejais ir išžudyti. Kaimų gyventojai, tuo tarpu, išlaikė vietinę [[kašubų kalba|kašubų kalbą]].
 
=== Lenkijos laikotarpis ===
Ordinui silpstant, vėl stiprėjo Lenkijos interesaiįtaka regione. Pasibaigus [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karui]] tarp Lenkijos ir Ordino (1454–1466) Lenkija vėl užvaldė Pomereliją, kuri tapo žinoma kaip [[Karališkieji Prūsai]] ({{pl|Prusy Królewskie}}): regionas buvo valdomas kaip [[Pamario vaivadija (ATR)|Pamario vaivadija]].
 
=== Vokietijos laikotarpis ===
Atgal prie Prūsijos ([[Prūsijos karalystė]]s) Pomerelija prijungta 1772 m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota [[Vakarų Prūsijos provincija]]. Ši provincija vėliau perėjo [[Vokietijos imperija]]i, [[Veimaro respublika]]i.
{{main|Vakarų Prūsijos provincija}}
Atgal prie Prūsijos ([[Prūsijos karalystė]]s) Pomerelija prijungta 1772 m., po pirmojo ATR padalinimo. Ji inkorporuota į karalystę, ir iš jos suformuota [[Vakarų Prūsijos provincija]]. Ši provincija vėliau perėjo [[Vokietijos imperija]]i, [[Veimaro respublika]]i. Vokiečiai strategiškai germanizavo kraštą.
 
=== XX a. ===
Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] beveik visas regionas atiteko [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijai]] ir tapo žinomas kaip [[Dancigo koridorius]], kuris atskyrė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] nuo Vokietijos. Tik Gdansko miestas tapo laisvuoju miestu. Šiuo laikotarpiu vyko sparti krašto polonizacija, vokiečiai masiškai migravo į Vokietiją, juos keitė lenkai.
 
Vokiečiams Dancingo koridorius buvo strategiškai svarbi zona, kurią jie siekė susigrąžinti. 1939 m. Dancingošią koridoriųteritoriją okupavo [[Trečiasis reichas|Nacistinė Vokietija]], ir jį išlaikė iki 1945 m. Vokietijai pralaimėjus karą, koridorius sugrąžintas Lenkijai,. Po to didžiulė dalis vietos vokiečių išvyko iš šalies ir jaijuos pakeitė lenkų kolonistai. Regionas Lenkijai priklauso iki šiol.
{{Vakarų slavų istoriniai regionai}}
[[Kategorija:Lenkijos istoriniai regionai]]
33 881

pakeitimas