'''Zatoro kunigaikštystė''' ({{Pl|Księstwo Zatorskie}}) - – viena iš [[Silezija|Silezijos]] kunigaikštysčių. Žinoma ir kaip hercogystė dėl [[hercogas|hercogo]] ir [[kunigaikštis|kunigaikščio]] titulų lygiavertiškumo.
Kunigaikštystė susidarė 1454 m., kai atskilo nuo [[Osvencimo kunigaikštystė]]s. 1494 m. jos valdovas [[kunigaikštis]] Janas V (''Jan V Zatorski''), po paskutinio jo brolio ir bendravaldovio mirties (pradžioje kunigaikštystę valdė 4 kunigaikščiai), būdamas bevaikis ir neturėdamas įpėdinio, pardavė kunigaikštystę Lenkijos karaliui [[Jonas Albrechtas|Janui I]] su sąlyga, kad jis iki mirties liks kunigaikštis.
<br />1513 m. Zatoro kunigaikštystė oficialiai prisijungė prie Lenkijos, nuo 1563 m. ji buvo Lenkijos karūnos valdų dalimi ([[Krokuvos vaivadija]]). Kunigaikštystė teisiškai išlaikė kunigaikštystės statusą, nors neturėjo jokių privilegijų.
1772 m., [[Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Pirmojo ATR padalijimo]] metu, Zatoro kunigaikštystės žemės tapo Austrijos imperijos dalimi. 1815-1866 1815–1866 m. kunigaikštystė (vadinama hercogyste) buvo Vokiečių Sąjungos dalis. Iki 1918 m. Austrijos imperatoriai turėjo ir ''Zatoro hercogo'' (''Herzog von Zator'') titulą, kuris buvo Austrijos imperatoriaus didžiojo titulo dalis.
Kunigaikštystė panaikinta jos žemes prijungus prie Lenkijos respublikos.