Chilperikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

36 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
|gimimo vieta=
|mirė=[[584]] m. rugsėjo mėn.
|mirties vieta= Vila ''[[ChellesŠelis|Šelio]]'' viloje, netoli [[Paryžius|Paryžiaus]]
|tėvas=[[Chloteras I]]
|motina= [[Aregunda]]
|sutuoktinis=
|sutuoktinė= [[Audovera]]<br>[[Galesvinta]]<br>[[Fredegunda]]
|vaikai= Iš 1–osios1-osios santuokos:<br>'''sūnūs''': ''Theudebert'', [[Suasonas|Suasono]] ''muravechas'', Suasono ''klovis''<br>'''duktė''':<br>Basina<br>Iš 3–osios3-osios santuokos:<br>'''sūnūs''': ''Samson, Theuderic'', [[Chloteras II]]<br>'''duktė''': ''Rigunth''
|titulas0=[[Suasono karalius]]
|valdė0={{pradžia|561|11|29}} - {{pabaiga|584|9|27|561|11|29|}}
|pirmtakas0=[[Chloteras I]]
|įpėdinis0=[[Chloteras II]]
 
|titulas1=[[Paryžiaus karalius]]
|valdė1={{pradžia|567|8|5}} - {{pabaiga|584|9|27|567|8|5}}
|pirmtakas1=[[Charibertas I]]
|įpėdinis1=[[Chloteras II]]
<!--|titulas2=
|valdė2={{pradžia|||}} - {{pabaiga||||||}}
|pirmtakas2=
|įpėdinis2=-->
}}
 
'''Chilperikas I''' (apie [[539]]  m.  – [[584]]  m. rugsėjo mėn.)  – [[Neustrija|Neustrijos]] ([[Suasonas|Suasono]]) karalius, valdęs nuo [[561]]  m. iki savo mirties. Jis buvo vienas iš frankų karaliaus [[Chloteras I|Chlotero I]] ir karalienės [[Aregunda|Aregundos]] sūnų. [[Frankų kalba]] šis vardas reiškia ''„Galingas užtarėjas“''.
 
== Gyvenimas ==
 
Iš karto po tėvo mirties 561  m. jis pasistengė, kad perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame ''[[Berny-RivièreBerni Rivjeras|Berni Rivjere ]]'' sukauptą iždą ir įžengė į [[Paryžius|Paryžių]]. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko [[Suasonas]] kartu su [[Arasas (miestas)|Arasu]], [[Kambrė]], ''[[ThérouanneTeruanas]]'', [[Turnė]] ir [[Pajūrio Bulonė|Pajūrio Bulone]]. Jo vyresnysis brolis [[Charibertas I]] gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
 
Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus ''Theudebert'' pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567  m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą ([[573]]  m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.
[[Vaizdas:Estampes par Nicolas de Larmessin.f018.Chilpéric I, roi des Francs.jpg|miniatiūra|180|left|Karalius Chilperikas I]]
 
Sigebertui vedus [[Vestgotai|vestgotų]] princesę [[Brunhilda|Brunhildą]], Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną [[Audovera|Audoverą]] ir turėjo sugyventinę tarnaitę [[Fredegunda|Fredegundą]]. Atsisakęs pastarosios, [[567]]  m. [[Ruanas|Ruane]] vedė Brunhildos seserį [[Galesvinta|Galesvintą]], tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.
 
Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. [[1575]]  m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Austrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas [[Akvitanija|Akvitanijoje]], skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant [[Childebertas II|Childeberto II]] mažumai.
 
[[578]]  m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti [[Vanas (Prancūzija)|Vane]] prie ''[[VilaineVilenas (upė)|Vileno]]'' upės su [[Bretanė]]s valdovu ''[[Waroch]]''. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš ''[[PoitouPuatu]], [[TouraineTurenas|Tureno]]'', [[Anžu]], ''[[ComtéMeno du Mainegrafystė|Meno]]'' ir ''[[BayeuxBajo]]''. Vyrai iš ''Bayeux''Bajo buvo [[saksai]], ir juos ypač skatino [[bretonai]]. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko ''[[Venantius Fortunatus]]'' poemoje.
 
Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (''[[Grégoire de Tours]]'') traktate „''Historia Francorum''“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio [[Neronas|Neronu]] ir [[Erodas I Didysis|Erodu]] (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują [[Trejybė]]s doktriną.
 
Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra  – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto ''[[Coelius Sedulius]]'' pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti [[Salijų tiesa|salijų teisės]] turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.
[[Vaizdas:Borne de Chilpéric.jpg|miniatiūra|200px|left|Vieta, kur buvo nužudytas Chilperikas I]]
 
[[584]]  m. rugsėjo mėn. Chilperikui grįžtant iš medžioklės į karališkąją vilą ''[[ChellesŠelis|Šelyje]]'', netoli Paryžiaus, buvo nepažįstamojo užpultas ir nudurtas. Tuomet su žmona buvo įtempti santykiai, [[Fredegunda]] buvo įtariama slaptais susitikimais su Paryžiaus grafu ''Landrichu''. Užpuolikas nebuvo nustatytas, nors įtarimai krito ant prastą reputaciją turėjusios Fredegundos.
 
== Šeima ==
 
Chilperiko I pirmoji žmona (nuo [[548]]  m.) buvo [[Audovera]], su kuria susilaukė keturių vaikų:
* ''Theudebert'', žuvęs kare [[575]]  m.,
* [[Suasonas|Suasono]] ''muravechas'', vedęs našlę [[Brunhilda|Brunhildą]] ir tapęs savo tėvo priešu,
* Suasono ''klovis'', [[Fredegunda|Fredegundos]] nužudytas [[580]]  m.,
* Basina, vienuolė, sukėlusi maištą [[Puatjė]] abatijoje.
 
Antroji santuoka ([[567]]  m.) su [[Galesvinta]] buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.
 
Su [[Fredegunda]], buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine, turėjo kelis vaikus:
* ''Samson'' ([[575]]-[[577]]), mirė jaunas,
* ''Rigunth'', buvo susižadėjusi su [[Vestgotai|vestgotų]] princu ''[[Reccared]]'', bet niekada neištekėjo,
* ''Theuderic'' ([[582]]-[[584]]), mirė jaunas,
* [[Chloteras II]] ([[584]]-[[629]]), Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.
 
== Šaltiniai ==
 
* Sérésia, ''L'EgliseL’Eglise el l'Etatl’Etat sous les rois francs au VI siècle'' (Ghent, 1888).
* Joseph Henry Dahmus, ''Seven Medieval Queens''. 1972.
* [http://www.fordham.edu/halsall/basis/gregory-hist.asp ''Gregory of Tours (539-594539–594): History of the Franks'']
 
{{s-start}}
47 690

pakeitimų