Chilperikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: {{Valdovas |fonas=reg |titulas=Karalius |vaizdas= Portrait Roi de france Chilpéric roy de France.jpg |dinastija=Merovingai |gimė=apie 539 m. |gimimo vieta= |mir...)
 
SNo edit summary
 
Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė, kad perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame ''[[Berny-Rivière]]'' sukauptą iždą ir įžengė į [[Paryžius|Paryžių]]. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko [[Suasonas]] kartu su [[Arasas (miestas)|Arasu]], [[Kambrė]], ''[[Thérouanne]]'', [[Turnė]] ir [[Pajūrio Bulonė|Pajūrio Bulone]]. Jo vyresnysis brolis [[Charibertas I]]
gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
 
Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus ''Theudebert'' pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą ([[573]] m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.
Sigebertui vedus [[Vestgotai|vestgotų]] princesę [[Brunhilda|Brunhildą]], Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną [[Audovera|Audoverą]] ir turėjo sugyventinę tarnaitę [[Fredegunda|Fredegundą]]. Atsisakęs pastarosios, [[567]] m. [[Ruanas|Ruane]] vedė Brunhildos seserį [[Galesvinta|Galesvintą]], tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.
 
Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. [[1575]] m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo AusrazijosAustrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas [[Akvitanija|Akvitanijoje]], skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant [[Childebertas II|Childeberto II]] mažumai.
 
[[578]] m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti [[Vanas (Prancūzija)|Vane]] prie ''[[Vilaine]]'' upės su [[Bretanė]]s valdovu ''[[Waroch]]''. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš ''[[Poitou]], [[Touraine]]'', [[Anžu]], ''[[Comté du Maine]]'' ir ''[[Bayeux]]''. Vyrai iš ''Bayeux'' buvo [[saksai]], ir juos ypač skatino [[bretonai]]. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko ''[[Venantius Fortunatus]]'' poemoje.
 
Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (''[[Grégoire de Tours]]'') traktate „''Historia Francorum''“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio [[Neronas|Neronu]] ir [[Erodas I Didysis|Erodu]] (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, vyskupais skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują [[Trejybė]]s doktriną.
 
Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto ''[[Coelius Sedulius]]'' pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti [[Salijų tiesa|salijų teisės]] turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.
Antroji santuoka ([[567]] m.) su [[Galesvinta]] buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.
 
Su [[Fredegunda]], buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine, turėjo keturiskelis vaikus:
* ''Samson'' ([[(575]]-[[577]]), mirė jaunas,
* ''Rigunth'', buvo susižadėjusi su [[Vestgotai|vestgotų]] princu ''[[Reccared]]'', bet niekada neištekėjo,
* ''Theuderic'' ([[582]]-[[584]]), mirė jaunas,
* [[Chloteras II]] ([[584]]-[[629]]) Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.
 
== Šaltiniai ==
49 454

pakeitimai