|
}}
'''Karlomanas I''' ([[751]] m. [[birželio 28]] d.-[[771]] m. [[gruodžio 4]] d.) buvo frankų karalius [[768]]-–[[771]] m. Jis buvo antrasis iš išgyvenusių [[Pipinas Trumpasis|Pipino TrumpajoTrumpojo]] ir Bertrados iš Laono vaikų, [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] jaunesnis brolis. Labai mažai žinoma apie jo gyvenimą.
== Valdymas ==
Kai Karlomanui I buvo 3 metai jis su tėvu Pipinu ir broliu Karoliu popiežiaus [[Steponas II|Stepono II]] buvo pateptas Frankų karaliumi, "Romos„Romos patricijumi"patricijumi“, kai šis atvyko prašyti pagalbos prieš [[lombardai|lombardus]].<ref>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', p.44</ref> Mirus Pipinui, broliai pasidalino tėvo karalystę. Karlomano I valdos buvo frankų teritorijų centre, sostinė - – Suasonas. Jam priklausė Paryžius, Centrinis masyvas, [[Langedokas]], [[Provansas]], Pietų [[Austrazija]], [[Burgundija]], [[Elzasas]] ir Alemanija. Šie regionai buvo silpnai susieti ir apsupti Karolio valdų. Nors juos buvo lengviau ginti, jie duodavo mažiau pajamų.<ref name="Riché85">Riché, Pierre, ''The Carolingians'', p.85</ref>
Manoma, kad Karlomanas I ir Karolis Didysis nemėgo viens kito, bet neaišku kodėl. Kai kurie istorikai teigia, kad jie laikė save vieninteliais Pipino įpėdiniais: Karolis, nes buvo vyresnis, o Karlomanas, nes teisėtas sūnus<ref name=Chamberlin62>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', p.62</ref> (kartais teigiama, kad Karolis buvo pavainikis, bet su tuo daugelis nesutinka)<ref name="Riché85"/>. Kaip bebūtų karalystės padalinimas pablogino brolių santykius, nes jie jautėsi apgauti.<ref name=Chamberlin62/>
Karlomano valdymas buvo trumpas ir audringas. Broliai dalinosi [[Akvitanija]], kuri sukilo po Pipino mirties. [[769]] m. Karolis vyko su armija malšinti sukilimą, Karlomanas atvyko padėti, bet susipyko su broliu netoli Puatjė ir atsitraukė.<ref>Collins, Roger, ''Medieval Europe''</ref> Kai Karolis sutriuškino maištininkus, Karlomano autoritetas frankų tarpe smuko.<ref>McKitterick, Rosamond, ''The Frankish Kingdoms under the Carolingians'', p.64</ref><ref name=Chamberlin>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne''</ref> Jų santykiams prastėjant motina Bertrada tarpininkavo, bet ji buvo Karolio pusėje, su kuriuo gyveno.<ref name=Chamberlin/>
[[770]] m. Bertrada pradėjo savo planą apsupti Karlomaną. Karolis vedė Dezideratą, lombardų karaliaus ir rytinio Karlomano kaimyno Deziderijaus dukrą. Po to motina užtikrino Tasilo III, Bavarijos kunigaikščio, jos vyro sūnėno paramą. Ji net siekė popiežiaus palaiminimo Karolio vestuvėms. Tačiau [[Steponas III|Steponą III]] teoriškai neramino draugų frankų ir priešų lombardų sąjunga. Praktiškai jis buvo tarp lombardų grėsmės ir galimybės atsikratyti popiežiaus kurijoje galingu antilombardišku Kristofu.<ref>Davis, Raymond (Editor), ''The Lives of the Eighth Century Popes'', 102–103 n.76; Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', 64–65; McKitterick, Rosamond, ''The Frankish Kingdoms under the Carolingians'', pp.64–65; Collins, Roger, ''Early Medieval Europe'', 279</ref>
Šie manevrai buvo palankūs frankams, bet kėlė grėsmę Karlomanui. Jis pasiūlė paramą popiežiui prieš lombardus ir pradėjo slaptas derybas su Kristofu. Tačiau Deziderijui žiauriai nužudžius Kristofą, Steponas III parėmė frankų ir lombardų sąjungą. Karlomaną išgelbėjo Karolio skyrybos su Deziderata. Pažeminta ir supykus ji susidėjo su Karlomanu prieš Karolį ir popiežių, kuris vėl pareiškė savo priešiškumą lombardams.<ref name=McKitterick65>McKitterick, Rosamond, ''The Frankish Kingdoms under the Carolingians'', 65</ref>
== Palikimas ==
Karlomanas mirė 771 m. [[gruodžio 4]] d. Spėjama, kad nuo didelėsdidelio kraujosruvoskraujavimo iš nosies.<ref name=Chamberlin70>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', p.70</ref><ref>Story, Joanna, "Cathwulf„Cathwulf, Kingship, and the Royal Abbey of Saint-Denis"Denis“, ''Speculum'' '''74'''.1 (January 1999:1–21)</ref> Tuo metu jis buvo arti karo su broliu. Karolio biografas Einhardas tai laikė KArlomanoKarlomano patarėjų klaida.<ref name=Chamberlin70/> Jis buvo palaidotas [[Reimsas|Reimse]], bet XIII a. perkeltas į Šv. Deniso katedrą.
Karlomanas vedė Gerbergą, kurią jam parinko Pipinas, pasak Stepono III.<ref>Dutton, PE, ''Carolingian Civilisation: A Reader'', p.25</ref> Jis susilaukė dviejų sūnų, kurių vyresnis buvo Pipinas. Gerberga tikėjosi, kad jos sūnus taps karaliumi, bet Karlomano pusbrolis Adalhardas, Šv. Deniso abatas Fulradas, grafas Varinas ją išdavė ir pasiūlė Karoliui prisijungti Karlomano valdas, ką jis padarė.<ref>Riché, Pierre, ''The Carolingians'', 86</ref> Gerberga pabėgo ( "be„be jokios priežasties"priežasties“)<ref>Einhard, ''The Life of Charlemagne'', in Dutton, PE, ''Carolingian Civilisation: A Reader'', 29</ref> su sūnumis ir ištikimu grafu Autcharu į Deziderijaus rūmus. Šis vertė naują popiežių [[Adrianas I|Adrianą I]] patepti Karlomano sūnus frankų karaliais.<ref>Riché, Pierre, ''The Carolingians'', 97</ref> Karolis Didysis įsiveržė į Italiją ir užėmė Lombardų karalystę. Deziderijus su šeima buvo pagautas, kankintas, išsiustasišsiųstas į vienuolynus. Gerbergos ir jos vaikų likimas nežinomas, bet manoma, kad jie atsidūrė vienuolyne Karolio įsakymu.<ref>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', 75.</ref> ▼
Nepaisant įtemtųįtemptų santykių, Karolis savo antrą sūnų pavadino Karlomanu, bet [[781]] m. pervadino Pipinu.<ref name=McKitterick65/> ▼▲Karlomanas vedė Gerbergą, kurią jam parinko Pipinas, pasak Stepono III.<ref>Dutton, PE, ''Carolingian Civilisation: A Reader'', p.25</ref> Jis susilaukė dviejų sūnų, kurių vyresnis buvo Pipinas. Gerberga tikėjosi, kad jos sūnus taps karaliumi, bet Karlomano pusbrolis Adalhardas, Šv. Deniso abatas Fulradas, grafas Varinas ją išdavė ir pasiūlė Karoliui prisijungti Karlomano valdas, ką jis padarė.<ref>Riché, Pierre, ''The Carolingians'', 86</ref> Gerberga pabėgo ("be jokios priežasties")<ref>Einhard, ''The Life of Charlemagne'', in Dutton, PE, ''Carolingian Civilisation: A Reader'', 29</ref> su sūnumis ir ištikimu grafu Autcharu į Deziderijaus rūmus. Šis vertė naują popiežių [[Adrianas I|Adrianą I]] patepti Karlomano sūnus frankų karaliais.<ref>Riché, Pierre, ''The Carolingians'', 97</ref> Karolis Didysis įsiveržė į Italiją ir užėmė Lombardų karalystę. Deziderijus su šeima buvo pagautas, kankintas, išsiustas į vienuolynus. Gerbergos ir jos vaikų likimas nežinomas, bet manoma, kad jie atsidūrė vienuolyne Karolio įsakymu.<ref>Chamberlin, Russell, ''The Emperor Charlemagne'', 75.</ref>
▲Nepaisant įtemtų santykių, Karolis savo antrą sūnų pavadino Karlomanu, bet [[781]] m. pervadino Pipinu.<ref name=McKitterick65/>
== Išnašos ==
{{reflist}}
|
