Viešasis administravimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S wz prastinimas |
|||
Eilutė 9:
== Vokiečių-austrų administravimo mokykla ==
''Vokiečių-austrų administravimo mokyklos kilmė''. Vokiečių-austrų administravimo, mokyklos kūrėju laikomas [[Viena|Vienos]] universiteto [[profesorius]] L.von Stein (1825–1890). Šis vokiečių [[teisininkas]] ir [[ekonomistas]] savo mokslinę karjerą pradėjo Kylio universitete, bet, bijodamas danų valdžios persekiojimo, [[1855]] m. persikėlė į Vieną ir ten profesoriavo iki pat mirties. Jis žymiai anksčiau negu F. W. Taylor, kuriam paprastai priskiriami mokslinės vadybos pirmtako laurai, į administravimą bandė pažvelgti moksliniu aspektu: jo 7 dalių knyga „Administracijos mokslas“ (''Die Verwaltungslehre'') išleista 1865-1868 metais, o F. W. Taylor savo knygą „Moksliniai valdymo principai“ išleido 1911 m. L. von Stein teigė, kad administracija apima beveik visą [[valstybė
''M. Weberio biurokratinės teorijos įtaka viešojo administravimo raidai''. Iki šiol plačiausiai žinomi žymaus vokiečių istoriko, sociologo ir ekonomisto M. Weber darbai, parašyti XIX a. pab. ir XX a. pradžioje. Nors jo mokslinė veikla nebuvo tiesiogiai susijusi su viešuoju administravimu, tačiau jo koncepcijos ir šiandien turi didelę įtaką viešajam administravimui. Jo sukurtas „biurokratinės organizacijos“ modelis padėjo pagrindus sociologiniams valdžios įstaigų tyrimams. Valstybės administravimo modelį M. Weberis formulavo „legalaus valdymo“ sistemoje, kurią supriešino su paveldimu valstybės administravimu. Biurokratinį organizacijos modelį jis tyrinėjo politinių partijų kovos ir valdymo kontekste, laikydamas, kad dėl partinės kovos valstybėje gali įvykti politinės valdžios pasikeitimų, tačiau biurokratinis aparatas turi likti nepakitęs. M. Weber teigė, kad valstybės raidai būtinas dalykiškumu, specializacija, hierarchija, organizacine struktūra ir tikslumu paremtas administracinis aparatas, akcentuodamas, kad tik toks aparatas yra stiprus ir gali įvesti valstybėje tvarką. Tokioje biurokratinėje organizacijoje pagrindinis vaidmuo skiriamas profesionaliems valdininkams. M. Weber, remdamasi vien tik Prūsijos valdymo pavyzdžiais, suabsoliutino formalųjį administracinės organizacijos aspektą, neįvertino neformalių struktūrų įtakos administraciniams procesams, ir todėl šiuolaikinės viešojo administravimo raidos kontekste jo idealios biurokratijos modelis turi nemažai trūkumų. Tačiau jo darbai svarbūs, nes jo pažiūros ir tyrinėjimai padarė didelę įtaką viešojo administravimo organizacijų teorijos raidai. M. Weber – teisinės-normatyvinės valdžios ir prūsiškojo administracinio modelio šalininkas. Todėl jį galima rikiuoti greta tokių austrų-vokiečių administracinės [[mokykla|mokyklos]] atstovų kaip I. Jastrow, J. Kelsen, F. Stier-Somlo ir kt., kuriems teisinė ir administracinė tvarka buvo pažangos pagrindas.
| |||