Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 6 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
| bibcode=2004RMxAC..22...46A
}}</ref>]]
'''Raudonoji nykštukė''' – maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] yra nuo 0,075 iki maždaug pusės Saulės masės. Paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės kurą degina labai lėtai, todėl manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, kuriam priklauso daug artimų Saulės sistemos kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html „The Brightest Red Dwarf“], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>. Artimiausia Saulei žvaigždė ([[Kentauro Proksima]], 4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]) taip pat yra raudonoji nykštukė.
 
Raudonosios nykštukės (mažesnės nei 35 % Saulės masės<ref name=aaa496_3_787>{{cite journal | last1=Reiners | first1=A. | last2=Basri | first2=G. | title=On the magnetic topology of partially and fully convective stars | journal=Astronomy and Astrophysics | volume=496 | issue=3 | pages=787–790 | month=March | year=2009 | doi=10.1051/0004-6361:200811450 | bibcode=2009A&A...496..787R }}</ref>) konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.