Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

8 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
S (Perkeliamos 50 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q5893.)
| bibcode=2004RMxAC..22...46A
}}</ref>]]
'''Raudonoji nykštukė''' - – maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] yra nuo 0,075 iki maždaug pusės Saulės masės. Paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės kurą degina labai lėtai, todėl manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, kuriam priklauso daug artimų Saulės sistemos kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html "The„The Brightest Red Dwarf"Dwarf“], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>. Artimiausia Saulei žvaigždė ([[Kentauro Proksima]], 4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]) taip pat yra raudonoji nykštukė.
 
Raudonosios nykštukės (mažesnės nei 35 % Saulės masės<ref name=aaa496_3_787>{{cite journal | last1=Reiners | first1=A. | last2=Basri | first2=G. | title=On the magnetic topology of partially and fully convective stars | journal=Astronomy and Astrophysics | volume=496 | issue=3 | pages=787–790 | month=March | year=2009 | doi=10.1051/0004-6361:200811450 | bibcode=2009A&A...496..787R }}</ref>) konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
 
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007  m. balandžio mėnesį prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos  – neišgaruoti dėl karščio ir nesušalti į ledą. Dėl šios priežasties neatmetama skysto vandens ar net gyvybės egzistavimo galimybė minėtoje planetoje. Visgi egzistuoja keletas gyvybei tokio tipo žvaigždžių sistemose nepalankių faktorių. Dėl menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės, jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių, kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, gali būti reikalingi gyvybei atsirasti.
 
== Taip pat skaitykite ==