Vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.160.93.13 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (81.7.79.140 keitimas)
Eilutė 1:
'''Vandenynas'''  – [[vanduo|vandens]] užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius viso [[Žemė]]s ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro [[pasaulinis vandenynas|Pasaulinį vandenyną]], kuriame išskiriami penki vandenynai: [[Arkties vandenynas|Arkties]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto]], [[Indijos vandenynas|Indijos]], [[Pietų vandenynas|Pietų]] (arba Antarkties), [[Ramusis vandenynas|Ramusis]] (arba Didysis) vandenynai.
 
Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis  – apie 6  km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes [[vėjas|vėjai]] gena jų paviršiumi [[bangos|bangas]] ir sudaro [[srovė|sroves]]. [[Mėnulis]] su [[Saulė|Saule]] sukelia [[Potvynis ir atoslūgis|potvynius]] ir atoslūgius.
 
'''Ramusis vandenynas''' - – didžiausias [[vandens telkinys]] Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto - – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta - – [[Marianų lovys]] (įduba) - – 11022  m. Vidutinis vandenyno gylis 3980  m. Plyti visose [[klimato juosta|klimato juostose]], išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia [[pasatas|pasatai]], vakarinei daliai būdingi [[musonas|musonai]]. Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų [[uraganas|uraganai]] - – [[taifūnas|taifūnai]].
 
'''Atlanto vandenynas''' - – antras pagal dydį vandenynas, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Plotas - – 82 mln. km2. Jis yra gana jaunas - – ne daugiau kaip 250 mln. metų. Vidutinis vandenyno gylis yra mažesnis už Ramiojo ir Indijos vandenynų. Atlanto vandenynas tyvuliuoja visose žemės klimato juostose, todėl jo klimatas labai įvairus.
 
'''Indijos vandenynas'''  – trečias pagal dydį vandenynas, užimantis maždaug 20% viso žemės vandens paviršiaus. Plotas su [[jūra|jūromis]] 74 917 000  km², be jūrų  – 73 442 700  km². Vidutinis gylis apie 3890 metrų. Pats giliausias vandenyno taškas yra [[Javos duburys|Javos duburyje]], jo gylis siekia 7450 metrų. Vandenyno [[klimatas|klimato]] ypatumas - – sezoniniai vėjai musonai.
 
'''Pietų vandenynas'''   tai aplink [[Antarktida|Antarktidos]] žemyną esantys vandenys. Pastaruoju metu nustatinėjamos oficialios Pietų vandenyno ribos. Tai būtų ketvirtas pagal dydį vandenynas.
'''Arkties vandenynas''' - – mažiausias žemės vandenynas. Plotas - – 14 mln. km2. Jis apima didelius plotus aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]]. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.
 
== Vandenynų paviršinės srovės ==
Eilutė 21:
Skiriamos trys vandenyno zonos:
# '''Saulės nušviesta zona''' (0–200 [[metras|m]]). Apšviestuose vandenynų vandenyse, prie pat paviršiaus, tarpsta dauguma augalų ir gyvūnų. Tarp jų [[planktonas]], [[medūza (biologija)|medūzos]], [[žuvys]], guotais plaukiojančios žuvys, [[tunas|tunai]], [[kardžuvė]]s, [[ryklys|rykliai]].
# '''Prieblandos zona''' (200–2000 [[metras|m]]). Žemiau saulės nušviestų vandenų šviesa pradeda blankti, kol 1000  m gylyje pasidaro visiškai tamsu. Šioje zonoje galima sutikti šviečiančiųjų [[ančiuvis|ančiuvių]], [[kalmaras|kalmarų]], [[krevetė|krevečių]], giliai paneriančių [[kašalotas|kašalotų]].
# '''Gelmių zona''' (2000–10 000 [[metras|m]]). Nors giliausiose vandenyno dalyse labai šalta ir aklinai tamsu, čia gyvena plačiažiomeniai [[ungurys|unguriai]], meškeriotojai ir [[makruras|makrurai]] (''žiurkiauodegiai'').