Antanas Buračas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 50:
Daugiau kaip 40 knygų ir 150 straipsnių autorius (dalis su kitais), redaktorius - daugiakriterių vertinimų, ekonomikos, bankininkystes, ekologinės tvaros ir intelektinių išteklių klausimais. <ref>{{TLE|1|307-308|}}</ref>
== Vadovavimas Lietuvos Nepriklausomybės Sąjūdžiui ==
A. Buračas pirmininkavo Sąjūdžio steigiamąjam sisirinkimui Mokslų Akademijos rūmuose 1988 m. birželio 3 d. (kartu su R. Rajecku ir E. Vilku). Išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Sąjūdžio Seimo I ir II Tarybų narys, pirmininkavęs daugeliui Sąjūdžio seimo sesijų. 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą įveikė komunistų partijos kandidatą ir buvo išrinktas į Sąjungos Tarybą nuo Dzūkijos ir Suvalkijos. Sovietų Sąjungos Aukščiausioje Taryboje Baltijos liaudies frontų ir Sajūdžio įgaliotas dalyvavo derybose su Tarpregionine deputatų grupe ir pasiekė B.Jelcino, būsimo Rusijos prezidento, paramą nepriklausomybės atkūrimui. Dar iki SSSR žlugimo su A. Sacharovu pasirašė intelektualų peticiją dėl mirties bausmės panaikinimo, kuria siekta sustabdyti nomenklatūros represijas prieš demokratinius siekius.
Dalyvavo Pasaulio Lietuvių Dienose Gotlando saloje (Švedija) ir 1989 rugpjūčio 6 d. kartu su V. Landsbergiu, K. Bobeliu, ir kt. pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame skelbiama, kad "Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas" [2]. Gotlando komunikatas buvo vienas svarbiausių idėjinių pagrindų Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui 1990 kovo 11 d.
1989 m. kartu su žinomu disidentu ir tremtiniu V. Petkumi įkūrė Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociaciją, 2010 m. suvažiavime išrinktas jos garbės nariu.
== Bibliografija ==
| |||