|
[[Vaizdas:Gokishichido.svg|thumb|300px|Žemių ir ''do'' ribos]]
'''Japonijos žemės''' ([[japonų kalba|jap.]] 国 ''kuni'', oficialiau – 律令国 ''ricuriokoku'') – senieji Japonijos administraciniai vienetai, kurių pagrindu suformuotos ir dabartinės [[Japonijos prefektūros]]. Viduramžių laikotarpiu jos buvo tapę atskirais politiniais vienetais.
== Istorija ==
=== Iki VIII a. ===
Senosios žemės formavosi atsirandant Japonijos valstybei. Iš pradžių jos apėmė gana nemažus regionus, kuriuos pažino tuometinė Jamato valstybė, susiformavusi Jamato lygumoje ([[Naros prefektūra]]). Aplink Jamato minimos žemės buvo šios:
* Ise žemė (伊勢国 ''Ise - – no - – kuni'') – į rytus nuo Jamato. Vėliau nuo jos atskirta Šima žemė.
* Kavači žemė (河内国 ''Kavači - – no - – kuni'') – į šiaurės vakarus nuo Jamato (dabartinės [[Osakos prefektūra|Osakos prefektūros]] rytinė dalis). Vėliau nuo jos atskirta Izumi žemė.
* Cu žemė (津国 ''Cu - – no - – kuni'') – į vakarus nuo Kavači (dabartinės [[Osakos prefektūra|Osakos prefektūros]] vakarinė dalis). Vėliau iš jos susiformavo Seccu žemė.
* Kibi žemė (吉備 ''Kibi - – no - – kuni'') – į vakarus nuo Cu (dabartinė [[Okajamos prefektūra]], dalis [[Hirošimos prefektūra|Hirošimos prefektūros]]). Vėliau čia susiformavo Bingo, Biččiū, Bizen ir Mimasaka žemės.
* Taniva žemė (丹波国 ''Taniva - – no - – kuni'') – į šiaurę nuo Kavači ir Cu (dabartinė [[Hiogo prefektūra]]). Vėliau čia susiformavo Tanba ir Tango žemės.
* Koši žemė (越国 ''Koši - – no - – kuni'') – didžiulės teritorijos, buvusios į rytus Taniva, palei Japonijos jūrą (vėliau – šis regionas vadintas Hokurikudo). Jos buvo padalintos į Ečigo, Eččiū ir Ečizen žemes. Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto žemės.
Šiauriniame [[Kiūšiū]] buvo išskiriamos trys žemės:
* Cukuši žemė (筑紫国 ''Cukuši - – no - – kuni'') – dabartinė [[Fukuokos prefektūra]]. Vėliau padalinta į Čikuzen ir Čikugo žemes.
* Tojo žemė (豊国 ''Tojo - – no - – kuni'') – dabartinė [[Oita prefektūra]]. Vėliau padalinta į Buzen ir Bungo žemes.
* Hi žemė (肥国 ''Hi - – no - – kuni'') – dabartinės [[Saga prefektūra|Saga]], [[Nagasakio prefektūra|Nagasakio]] ir [[Kumamoto prefektūra|Kumamoto]] prefektūros. Vėliau padalinta į Hizen ir Higo žemes.
* Dar minima Kumaso žemė (熊襲国 ''Kumaso - – no - – kuni'') pietiniame Kiūšiū.
Toli rytuose egzistavo šios žemės:
* Fusa žemė (総国 ''Fusa - – no - – kuni'') – dabartinė [[Čiba prefektūra]]. Vėliau suskaidyta į Šimosa ir Kazusa žemes.
* Kenu žemė (毛野国 ''Kenu - – no - – kuni''), kurioje buvusi vietinių gyventojų ''emiši'' valstybėlė – dabartinės [[Točigi prefektūra]] ir [[Gumma prefektūra]]. Vėliau suskaidyta į Kozuke ir Šimocuke žemes.
* Mičinoku (陸奥 ''Michinoku'') - – labiausiai į šiaurę nutolusios sritys, vadintos "sausumos„sausumos kraštu"kraštu“. Jos buvo apgyvendintos ''emiši'', ir jų įsisavinimas vyko labai lėtai. Vėliau Mičinoku padadinta [[Mucu]].
=== Tradicinės žemės ===
Tradicinės žemės ir jų skaičius galutinai susiformavo pačioje VIII a pradžioje, vykdant administracines reformas. Ši reforma rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Šalyje aplink sostinę buvo išskirtas centrinis regionas ''Kinai'', o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道 ''dō'' (''ščidō''), kurie dalinti į žemes 国 ''kuni'', o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (''kio'', ''ri''), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸 ''to'', atitinkančio vieną šeimą.
Žemės, ''kuni'', ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip ''Bizen'' keramika, ''Kaga'' audinių dažymas, ''Ečigo'' kardai ir pan.
=== Panaikinimas ===
[[Meidži laikotarpis|Meidži laikotarpiu]] pradėtos nuodugnios administracinės reformos. 1868 m. dvi didžiausios žemės šiaurėje (Deva ir Mucu) padalintos į atskiras dalis. Taip pat administraciškai padalinta ir Hokaido sala.
Pačioje XIX a pabaigoje žemės buvo panaikintos, ir jas pakeitė prefektūros.
== Tradicinių žemių sąrašas ==
Dauguma žemių turėjo du pavadinimus, – japonišką ir kinišką. Kiniškas pavadinimas dažniausiai sudaromas paimant pirmąjį japoniško pavadinimo hieroglifą (tariant jį kinišku tarimu [[on-yomi]]) ir pridedant galūnę ''shū''.
[[Vaizdas:Ancient Japan provinces map.jpg|thumb|300px|right]]
{|width=50%
| 