Niurnbergas: Skirtumas tarp puslapio versijų

66 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
Maras siaubė miestą [[1405]], [[1435]], [[1437]], [[1482]], [[1494]], [[1520]] ir [[1534]] m.<ref>Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). ''Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance.'' University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5</ref>
 
XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes [[1356]]  m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] auksinė bulė reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/> Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą [[1352]]–[[1362]] m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai [[Zigmantas Liuksemburgietis]] [[1423]] m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki [[1796]] m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į [[Rėgensburgas|Rėgensburgą]], o vėliau [[Viena|Vieną]].<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/>
 
[[1349]] m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tame pačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė [[1420]] m., ją [[1427]]  m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. [[Husitų karai]], maras ir Pirmasis burggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7  km² ir jis tapo vienu didžiausių [[Laisvasis imperijos miestas|laisvų miestų imperijoje]].<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
XV–XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos [[renesansas|renesanso]] centru. [[1525]] m. mieste išplito [[reformacija]], o [[1532]] m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per [[1552]] m. revoliuciją prieš [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]] miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]], imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmukį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.<ref name="Cath:Nuremberg"/> [[1632]] m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.
 
Po Trisdešimtmečio karo, Niurnbergas bandė atsiriboti nuo užsienio reikalų, bet buvo priverstas prisidėti prie [[Austrijos įpėdinystės karas|Austrijos įpėdinystės karo]] ir [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karo]]. Eksporto ir importo apribojimai pakenkė miesto gamintojams. Bavarijos elektorius ir Prūsija kėsinosi į dalį Niurnbergo žemių, gautų po Lanshuto įpėdinystės karo. Jausdamas savo silpnumą miestas prašėsi į Prūsijos sudėtį, bet [[Frydrichas Vilhelmas II]] atsisakė, nenorėdamas užgauti Prancūzijos, Rusijos ir Austrijos. Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybę [[1803]]  m., bet pasirašant [[Reino konfederacija|Reino konfederaciją]] [[1806]]  m. [[liepos 12]] d. buvo nutarta, kad miestas atiteks Bavarijai nuo [[rugsėjo 8]] d. su jos garantija išmokėti 12,5 mln. guildenųguldenų miesto skolą.
 
Žlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo. Patogi padėtis, gyventojų darbštumas ir skolos perleidimas Bavarijai lėmė Niurnbergo klestėjimą. Kadangi Bavarija buvo katalikiška, Niurnbergas negegalėjonebegalėjo jų persekioti ir iš jų atiminėti pilietybę. Katalikų procesijos, kurias rengdavo Vokiečių ordino kunigai, patirdavo sunkumų. Kai Bavarija konfiskavo jo turtą [[1806]]  m., ordinui buvo duota bažnyčia prie turgaus [[1809]]  m. Pirmoji katalikų parapija įkurta [[1810]]  m., o [[1818]]  m. jai priklausė 1010 žmonių.
[[FileVaizdas:Reichsparteitag 1935.jpg|thumb|left|upright|NurembergoNiurnbergo ralis, [[1935]]  m.]]
[[1817]]  m. miestas prijungtas prie ''Rezatkreis'' rajono, pervadinto į Vidurio Frankoniją [[1838]]  m. [[sausio 1]] d. Pirmasis vokiečių geležinkelis, ėjęs iš Niurnbergo į [[Fiurtas|Fiurtą]], atidarytas [[1835]]  m. Geležinkelis ir [[Vokietijos muitų sąjunga]] lėmė miesto klestėjimą. [[1852]]  m. Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 katalikų. Po to jis tapo svarbiausiu promonėspramonės miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinčiu Pietų Vokietijoje. [[1905]]  m. jame gyveno 291 351 žmogus, tarp jų 3738 žydai.
 
Dėl miesto svarbos Šventosios Romos imperijai ir jo patogios padėties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas - – Niurnbergo ralius. Jie buvo surengti [[1927]], [[1929]] ir kasmet [[1933]]-[[1938]]  m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią [[1933]]  m., raliai tapo nacių propogandospropagandos įvykiais. [[Leni Riefenstahl]] nufilmavo [[1934]]  m. ralį ir sukūrė filmą "Valios„Valios triumfas"triumfas“ (''Triumph des Willens''). Po [[1935]]  m. ralio Hitleris liepė Reichstagui susirinkti mieste ir išleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus, kurie atėmė pilietybę iš žydų. Susirinkimams naciai pastatė daug pastatų, kurių kai kurie nebaigti. Niurnberge yra daug nacių architektūros pavyzdžių. Mieste gimė nacių propogandistaspropagandistas Julius Streicher, ''Der Stürmer'' leidėjas.
 
Per Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo gaminami lėktuvai, povandeniniai laivai, tankų varikliai ir t.t. Čia buvo ''Flossenbürg'' koncentracijos stovyklos atstovybė. Joje dirbo daug vergų. 1943–45  m. jį bombardavo Sąjungininkai. [[1945]]  m. [[sausio 2]] d. buvo subombarduota 90 proc. senamiesčio, 1800 gyventojų žuvo, 100 tūkst. perkelta. Vasario mėn. vėl krito bombos. Iš viso per oro atakas žuvo 6 tūkst. niurnbergiečių.
 
Miestą sąjungininkai užėmė po aršaus mūšio 1945  m. balandžio 17-2117–21 d. Nepaisant sugriovimų, miestas buvo atstatytas, restauruota dalis viduramžių pastatų.
 
[[1945]]–[[1946]]  m. mieste vyko [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]]. Sovietai norėjo, kad teismas vyktų [[Berlynas|Berlyne]]. Sąjungininkai pasirinko Niurnbergą, nes jis buvo svarbus naciams, jame išleisti antisemitiniai įstatymai, o Teisingumo rūmai su dideliu kaleimukalėjimu nebuvo sugriauti. Po to Berlyne turėjo vykti kitas tribunolas, neįvykęs dėl [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]].
 
==Sportas==
30 702

pakeitimai