Doplerio efektas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
S (Perkeliamos 61 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q76436.)
Doplerio efektas, pasireiškiantis tarp [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinių bangų]], pvz, šviesos spektre, labai naudingas [[astronomija|astronomijoje]], ir yra stebimas kaip [[raudonasis poslinkis]] arba [[mėlynasis poslinkis]]. Jis taikomas nustatyti [[žvaigždė]]s ar [[galaktika|galaktikos]] [[radialinis greitis|radialinį greitį]], t. y. greitį, kuriuo dangaus kūnas artėja arba tolsta nuo mūsų. Taip pat Doplerio reiškinys leidžia nustatyti, ar stebima žvaigždė yra vieniša, ar tai artima [[dvinarė žvaigždė]] ir netgi išmatuoti žvaigždžių ar galaktikų sukimosi greičius.
Doplerio efekto pritaikymą astronomijoje lemia faktas, kad žvaigždžių spektrai nėra tolydūstolygūs. Jame ties konkrečiais dažniais egzistuoja [[sugerties linijos]], kurios sutapatintos su įvairių cheminių elementų elektronų sužadinimo energijomis. Doplerio efektą galima atpažinti, kai sugerties linijų dažniai nesutampa su analogiškomis linijomis, gautomis ištyrus parimusį objektą. Kadangi mėlynos šviesos dažnis didesnis, nei raudonos, artėjančio šaltinio spektrinės linijos pasislenka į mėlynąją spektro pusę, o tolstančio - į raudonąją.
 
Tarp artimų žvaigždžių didžiausiu radialiniu greičiu Saulės atžvilgiu (+308 km/s) juda [[BD-15°4041]], taip pat žinoma kaip LHS 52, esanti 81.7 [[šviesmetis|šviesmečių]] atstumu nuo mūsų) ir [[Woolley 9722]] (-260 km/s), taip pat žinoma kaip Wolf 1106 ir LHS 64, 78.2 šm).
Anoniminis naudotojas