Čečėnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Rusijoje įvykus revoliucijai, Čečėnija tapo Tarybų Sąjungos dalimi. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su [[Ingušija]], sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš sovietinętarybinę valdžią ir už tai buvo skaudžiai nubaustirepresuojami: prasidėjo čečėnų žudymai, deportacijos. Daugiausiai čečėnų buvo deportuota į Kazachstano dykumas ir Sibirą. Prieš čečėnus buvo vykdomas genocidas, kurį pripažįsta [[Europos Parlamentas]] <ref>http://www.kavkazcenter.com/eng/content/2004/02/26/2469_print.html</ref>. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik [[1956]] m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją.

Žlugus [[SovietųTarybų Sąjunga]]i, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą [[Ičkerijos čečėnų respublika|Ičkerijos čečėnų respubliką]] tačiau jos tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino ir po Antrojo Čečėnijos karo respublika buvo likviduota. Po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. respublikoje labai greitai įsigalėjo anarchija{{faktas}}, plėšikavimai{{faktas}}, iki neregėto masto išaugo nusikalstamumas{{faktas}}, prasidėjo skurdas{{faktas}}, gyventojai visiškai neturėjo darbo{{faktas}}, čečėnų kovotojų gretos augo dideliais tempais{{faktas}}, buvo plėšiami likę rusų kariniai daliniai{{faktas}}. Tik 1993 m. Rusijos prezidentas Jelcinas nusprendė nuginkluoti kovotojų būrius ir atstatyti regioneregiono federalinę valdžiąokupaciją. 1 karas truko beveik 3 metus, Rusijai pasidavus spaudimui ir išvedus kariuomenę iš Čečenijos 1996 m. iškarto įsigali banditizmas{{faktas}}, žmonių grobimai ir žudymai{{faktas}}, labai paplito įkaitų grobimas{{faktas}}.