Niurnbergas: Skirtumas tarp puslapio versijų

105 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
'''Niurnbergas''' – miestas pietų [[Vokietija|Vokietijoje]], antras pagal dydį [[Bavarija|Bavarijos]] žemėje (po [[Miunchenas|Miuncheno]]). Kartu su [[Fiurtas|Fiurtu]], [[Erlangenas|Erlangenu]] ir [[Švabachas|Švabachu]] miestai sudaro ekonominį ir kultūrinį šiaurės [[Bavarija|Bavarijos]] centrą.
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Nuremberg cathedral ofourlady.jpg|thumb|200px|left|Niurnbergo katedra]]
[[Vaizdas:Nuremberg chronicles - Nuremberga.png|thumb|200px|left|Niurnbergas [[1493]]  m.]]
[[Vaizdas:Nuernberg Burg Panorama PtGUI.jpg|thumb|200px|left|Niurnbergo pilis]]
Miestas įkurtas XI a., o pirmąkart paminėtas [[1050]]  m., fėldėl imperatoriškosios pilies tarp rytų frankų ir Bavarijos Nordgau markos.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung">[http://www.historisches-lexikon-bayerns.de/artikel/artikel_45427 Nürnberg, Reichsstadt: Politische und soziale Entwicklung] (Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg), ''[[:de:Historisches Lexikon Bayerns|Historisches Lexikon Bayerns]]''</ref> [[1050]]-[[1571]]  m. miestas išsiplėtė, nes buvo prekybinių kelių sankryžoje. [[Konradas III (Vokietija)|Konradas III]] įkūrė Niurnbergo burgrafystęburggrafystę. Pirmieji grafai buvo iš austrų Raabų giminės, kuri išnyko [[1190]]  m. Titulą paveldėjo paskutinio grafo žentas iš [[Hohencolernai|Hohencolernų giminės]]. Tarp XII a. pabaigos ir tarpuvaldžio ([[1254]]–[[1273]]  m.) burgafųburggafų valdžia nusilpo, nes imperatoriškieji Hohencolernai perkėlė nekarinę valdžią kaštelionui, o miesto administravimą imperatoriškajam merui nuo [[1173]]/[[1174]]  m.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg">[http://www.newadvent.org/cathen/11168a.htm Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company. 1913.]</ref> XIV a. pabaigoje - – XV a. pradžioje kaštelionas gavo dar daugiau valdžios ir burgafasburggafas atvirai su juo susipyko, įtakodamas miesto istoriją.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
Niurnbergas buvo neoficiali [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] sostine, nes Niurnbergo pilyje rinkosi Reichstagas, ten gyveno imperatorius. Imperijai svarbūs Niurnbergo parlamentai pritraukė į miestą pirklius. [[1219]]  m. imperatorius [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydrichas II]] suteikė Niurnbergui miesto teises, tiesioginį pavaldumą imperatoriui ir privilegiją kalti monetas. Niurnbergo valdymas beveik visai išslydo iš burgrafųburggrafų rankų.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Niurbergas su [[Augsburgas|Augsburgu]] tapo svarbiais prekybos centraisacentrais tarp Šiaurės Vokietijos ir [[Italija|Italijos]].
 
[[1298]]  m. Niurnbergo žydai buvo apkaltinti komunijos išniekinimu, 698 buvo nužudyti per pagromąpogromą. [[1349]]  m. vylvėl vyko pagromaspogromas,<ref>"[http://www.jewishencyclopedia.com/view.jsp?artid=1114&letter=B Black Death]". JewishEncyclopedia.com</ref> žydai buvo deginami prie stulpų ar išvaromi, o jų kvartalo vietoje pastatyta turgaus aikštė.<ref>''Cities and People: A Social and Architectural History'', Mark Girouard, Yale University Press, 1985, p.69</ref>
 
Maras siaubė miestą [[1405]], [[1435]], [[1437]], [[1482]], [[1494]], [[1520]] ir [[1534]]  m.<ref>Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). ''Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance.'' University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5</ref>
 
XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes [[1356]] m. [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] auksinė bulė [[1356]] m. reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/> Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą [[1352]]-[[1362]]  m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai [[Zigmantas Liuksemburgietis]] [[1423]]  m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki [[1796]]  m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į [[Rėgensburgas|Rėgensburgą]], o vėliau [[Viena|Vieną]].<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/>
 
[[1349]]  m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas.<ref name="HLB:Nürnberg Entwicklung"/><ref name="Cath:Nuremberg"/> Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tamtame pačiampačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burgrafaisburggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė [[1420]]  m., ją nupirko miestas [[1427]] m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. [[Husitų karai]], maras ir Pirmasis burgrafųburggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km2km² ir jis tapo vienu didžiausių [[Laisvasis imperijos miestas|laisvų miestų imperiojojeimperijoje]].<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
XV-XVIXV–XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos [[renesansas|renesanso]] centru. [[1525]]  m. mieste išplito [[reformacija]], o [[1532]]  m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per [[1552]]  m. revoliuciją prieš [[Imperatorius Karolis V|Karolį V]] miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal [[Augsburgo taika|Augsburgo taiką]], imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.<ref name="Cath:Nuremberg"/>
 
Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmūkįnuosmukį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.<ref name="Cath:Nuremberg"/> [[1632]]  m. [[Gustavas II Adolfas|Gustavo II Adolfo]] užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.
 
[[1945]]–[[1946]]  m. mieste vyko [[Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas]].
 
==Sportas==
30 702

pakeitimai