Rokokas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 193.219.155.242 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Legobot keitimas)
Rencas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:CatherinePalaceNorthSide.jpg|thumb|right|200px|Katerinos rūmai]]
'''Rokokas''' - – valdančiosios klasės [[dailė]]s ir [[architektūra|architektūros]] stilius, kaip [[barokas|baroko]] tęsinys susiformavęs XVIII a. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio ''rocaille'', reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis [[kriauklė]]mis, [[sraigė (moliuskas)|sraigių]] kiaukutais ir pan. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis - – puošti [[aukštuomenė]]s gyvenimą. Daug dėmesio sulaukė [[taikomoji dailė]]. Pradėtos statyti nedidelės jaukios [[vila|vilos]], rezidencijos. Rokoko stilius architektūrą paveikė mažai, daugiausia - – interjerą.
 
== Interjeras ==
Eilutė 8:
 
== Tapyba ==
XVIII a. [[tapyba]] menkai priminė baroko meną. Paveikslai tapo mažesnio formato. Jų tematika intymesnė - – vaizduojamos koketiškos, manieringos scenos, idiliški [[peizažas|peizažai]]. Kaip ir visame šio laikotarpio mene daugiausia buvo naudojamos pastelinės spalvos.
<br />''[[Antoine Wateau]]'' (1684 - 1721 1684–1721 m.) buvo rokoko stiliaus pradininkas tapyboje. Jo paveikslų personažai buvo aktoriai, kareiviai, puošnios damos, piemenėliai, apsirengę tuo metu madingais rūbais.
[[Vaizdas:François_Boucher_026.jpg|thumb|left|250px|Fransua Bušė ''"Madmoiselle„Madmoiselle O'Murphy"O’Murphy“'']]
''[[François Boucher]]'' (1708-1770 1708–1770 m.) vaizdavo [[mitologija|mitologinius]], religinius paveikslus, peizažus, [[erotika|erotines]] scenas. Paveiksluose vyravo nerūpestinga, žaisminga nuotaika.
<br />''[[Jean Baptiste Simeon Chardin]]'' (1699-1779 1699–1779 m.) tapė buitines kompozicijas, kasdieninius namų darbus, [[natiurmortas|natiurmortus]]. Dailininką domino paprastų daiktų grožis, tad jo darbai nėra ekspresyvūs.
 
== Mada ==
Rokoko laikotarpio drabužių stilius išsiskiria savo įnoringumu, detalių gausa, lengvumu. Dažniausiai naudojamos medžiagos buvo [[brokatas]], [[satinas]], [[atlasas]], nėriniai, paprastai pastelinių atspalvių. Moterų drabužiuose svarbiausia buvo kiklikas siauromis rankovėmis ir kūgio formos [[sijonas]]; jie buvo puošti gausybe nėrinių, raukinių. Buvo naudojami aksesuarai, tokie kaip [[vėduoklė]]s, pirštinaitės. Vyrų drabužiai taip pat buvo labai gausiai puošti. Tai buvo trumpos [[liemenė]]s siauromis [[rankovė]]mis ir [[kelis|kelius]] siekiančios [[kelnės]] su priderintomis baltomis [[kojinė]]mis. Iš vyriškos liemenės vėliau buvo sukurtas [[frakas]].
 
Daug dėmesio buvo skiriama [[plaukai|plaukams]]. Jie buvo auginami ilgi, garbanojami, tepami [[pomada]], daromos įspūdingos [[šukuosena|šukuosenos]], kurioms natūralių plaukų ilgio dažnai nepakakdavo, tad buvo pridedama kitų žmonių ar arklių plaukai. Vaizduotė neturėjo ribų - – moterys ant galvos įsirengdavo miniatiūrinius sodus ar įtaisydavo narvelį su paukščiais, o kirpėjui tekdavo stovėti ant kojūkų, kad galėtų pasiekti šukuosenos viršų.
Tokios šukuosenos buvo daromos savaitėms ar mėnesiams, moterys negalėdavo normaliai miegoti, o plaukuose veisdavosi parazitai.