Apulijos Gravina: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Apulijos Gravina''' ({{lot|Silvium}}, {{gr|Σιλούϊον}}) – Pietų [[Italija|Italijos]] miestas [[Bario provincija|Bario provincijoje]]. Ji yra šalia Gravinos upės, Vakarų Murgijoje. Čia įsikūrusi Alta Murgia nacionalinis parkas. Miesto pavadinimas atsirado iš šūkio, kurį Gravinai suteikė [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Frydrichas II (Šventoji Romos imperija)|Frydrichas II]]: ''Grana dat et vina'' (lot. „ji duoda javus ir vyną“).

Miestą įkūrė [[Senovės Graikija|senovės graikai]], kai kolonizavo [[Didžioji Graikija|Didžiąją Graikiją]]. Polis turėjo teisę kalti savo monetas. DiodorasDiodoro teigiateigimu, kad tai buvo Apulijos miestas, kurį [[Senovės Roma|romėnai]] atėmė iš [[samnitai|samnitų]] per Trečiąjį samnitų karą (306 ar 305 m. pr. m. e.)<ref>Diod. xx. 80</ref>. Strabonas teigianurodė, kad tai buvo [[Peucetijai|peucetijų]] pasienio miestas, o [[Plinijus Vyresnysis]] jį paminėjo tarp kitų Apulijos miestų<ref>Plin. iii. 11. s. 16</ref>. [[Apijaus kelias]], jungęs [[Roma|Romą]] su [[Brindizis|Brindiziu]], ėjo per Graviną. Itinerarijas teigia, kad Gravina buvo 20 mylių nuo Venosos, Apijaus kelio atšakoje, kuri vedė į [[Tarantas|Tarantą]].

Gravina buvo [[normanai|normanų]] grafystės centras Hotevilių [[Sicilijos karalystė]]je, o vėliau [[Neapolio karalystė]]je. Gravino grafas Gilbertas buvo puseserės karalienės [[regentas|regentės]] Margaritos Navarietės pasiųstas į pusiasalį kautis su Šventosios Romos imperatoriumi. Vėliau miestas atiteko Jonui, Duraco grafui. Normanai miestą vadino '''Garagnone''' ar '''Garaynone'''.

[[1386]]–[[1816]] m. Gravina priklausė Orsiniams: čia gimė [[popiežius]] [[Benediktas XIII]] (tikrasis vardas – Pietro Francesco Orsini) [[1649]] m. Feodalinė priespauda sukėlė daugybę riaušių, ypač tarp [[1789]] m. ir [[1861]] m.

Graviną apgriovė sąjungininkų bombardavimai per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]].