Skalūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

254 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Skalūnai''' – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios uolienos. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai. Nuo...)
 
S
'''Skalūnai''' – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios [[uoliena|uolienos]]. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai. </br>
'''Skalūnai''' – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios uolienos. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai. Nuosėdiniams – priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl diagenezės bei menko metamorfizmo ir įgijusios sualūnuotumą. Kristalizuoti skalūnai susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi [[žėrutis|žėručių]], [[amfibolas|amfibolų]], [[feldšpatas|feldšpatų]] kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai). Pagal mineralinę sudėtį būna chlorito, epidoto, talko, olivino, granato, staurolito, kainito skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes – dėmėtieji, dryžuotėji skalūnai; pagal spalvą – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami kurui, iš jų gaminami bitumas, degiosios dujos), vario skalūnai (vario ir kitų spalvotų metalų rūda), magnetito skalūnai (geležies rūda), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji urano skalūnai (urano rūda), žėručio skalūnai (abrazyvų, keramikos žaliava), juodieji skalūnai (dažų žaliava).
''Nuosėdiniams skalūnams'' priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl [[diagenezė]]s bei menko [[metamorfizmas|metamorfizmo]] ir įgijusios sualūnuotumą. </br>
''Kristalizuoti skalūnai'' susidaro iš stipriai metamorfizuotų kristalinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi [[žėrutis|žėručių]], [[amfibolas|amfibolų]], [[feldšpatas|feldšpatų]] kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai). </br>
Pagal mineralinę sudėtį būna [[chloritas|chlorito]], [[epidotas|epidoto]], [[talkas|talko]], [[olivinas|olivino]], [[granatas|granato]], [[staurolitas|staurolito]], [[kainitas|kainito]] skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes – dėmėtieji, dryžuotėji skalūnai; pagal spalvą – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami [[kuras|kurui]], iš jų gaminami [[bitumas]], degiosios dujos), vario skalūnai ([[varis|vario]] ir kitų spalvotų metalų [[rūda]]), [[magnetitas|magnetito]] skalūnai ([[geležies rūda]]), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji [[uranas|urano]] skalūnai ([[urano rūda]]), žėručio skalūnai ([[abrazyvas|abrazyvų]], [[keramika|keramikos]] [[žaliava]]), juodieji skalūnai (dažų žaliava).
 
 
34 231

pakeitimas