Justinas Mikutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dahliem (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
 
== Biografija ==
Gimė ūkininkų Antano Mikučio ir Onos Benetytės šeimoje (vaikai Antanas (g. 1917), Ona (g. 1918), Justinas (g. 1922), Ignas (g. 1924)). [[1931]] m. priimtas iškart į III-skyrių [[Gintališkė|Gintališkės]] pradžios mokykloje, ją baigė [[1934 m.]] [[1935]] m. pavasarį savo iniciatyva išlaikė egzaminus [[Plungės Saulės gimnazija|Plungės progimnazijoje]] iškart į trečią klasę. Tų pačių metų rudenį įstojo į [[Kretingos pranciškonų gimnazija|Kretingos pranciškonų gimnaziją]], ją baigė [[1941]] m. [[1941]]-[[1942]] m. mokytojavo [[Kalviai (Skuodas)|Kalvių]] pradžios mokykloje ([[Skuodo valsčius]]). [[1942]] m. įstojo į [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Filosofijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet [[1943]] m. kovą [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] uždarius grįžo į [[Žemaitija|Žemaitiją]]. [[1943]] m. pradėjo dirbti mokytoju [[Kulių valsčius|Kulių valsčiuje]], kiek vėliau - [[Grigaičiai (Plungė)|Grigaičių]] pradžios mokykloje ([[Platelių valsčius]], dabartinis Plungės rajonas). [[1945]] m. gruodį buvo suimtas, neteisingai nuteistas pagal [[Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis|Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnį]] ir [[1946]] m. birželį [[tremtis|ištremtas]] į [[Uchta|Uchtos]] lagerį, [[1951]] m. perkeltas į [[Vorkuta|Vorkutos]] lagerį [[Komijos Respublika|Komijos Respublikoje]]. [[1956]] m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir [[Maskva|Maskvos]], [[Leningradas|Leningrado]] [[Disidentas|disidentų]] sluoksniams.
 
Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir tremtyje sugadintos sveikatos, turėjo pragyventi iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: Eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filiale dirbo techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas), vėliau gamykloje liftininku. Ypač unikaliai jo geniali asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir [[Vilniaus dailės akademija|Dailės institute]] ([[1957]]-[[1961]], [[1975]]-[[1981]] m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie [[Literatūra|literatūrą]], [[Menas|meną]], [[Architektūra|architektūrą]], [[Istorija|istoriją]], [[Religija|religijas]], [[Filosofija|filosofiją]] ir ypač [[Egzistencializmas|egzistencializmą]] ir t. t. (pasak prof. [[Arvydas Šaltenis|Arvydo Šaltenio]], studentai su juo išėjo [[Estetika|estetikos]], [[Literatūra|literatūros]] ir meno filosofijos kursą). Iš atminties originalo kalba deklamuodavo Hölderlino, Georgo Traklio, [[Rainer Maria Rilke|R.M. Rilke's]], [[Goethe|J.W. Goethe's]], Osipo Mandelštamo, [[Vytautas Mačernis|V. Mačernio]], [[Adomas Mickevičius|A. Mickevičiaus]] ir kt.kitų poeziją.
 
Mirė vieną dieną prieš įsikuriant [[Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui]]. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. [[1989]] m. per Justino mirties metines monsinjoras [[Kazimieras Vasiliauskas]] pašventino Viliaus Orvido iškaltą antkapinį paminklą - "Nukryžiuotąjį Kristų".
 
[[Vaizdas:Mikucio Justino kapas. Viliaus Orvido antkapis.jpg|miniatiūra|dešinėje|Viliaus Orvido antkapis ant Justino Mikučio kapo]]
 
== Įtaka ==
Justinas Mikutis ne tik švietė, bet ir ugdė žmogiškąsias vertybes, moralinį, politinį sąmoningumą. Justiną net trys menininkų kartos vadino Mokytoju, laikė draugu: [[Vincas Kisarauskas]], [[Saulutė Stanislava Kisarauskienė|Saulė Kisarauskienė]], [[Antanas Kmieliauskas]], [[Vladas Vildžiūnas]], [[Vytautas Šerys]], [[Alfonsas Vincentas Ambraziūnas]], [[Valentinas Antanavičius]], [[Šarūnas Šimulynas]], [[Ignas Budrys]], Algimantas Stankevičius-Stankus; [[Leonardas Gutauskas]], [[Arvydas Šaltenis]], [[Petras Repšys]], Povilas Ričardas Vaitiekūnas, [[Algimantas Švėgžda]], [[Antanas Martinaitis]]; [[Arūnas Vaitkūnas]], [[Audrius Naujokaitis]], Eugenijus Varkulevičius, Algė Stankutė-Dargienė, Eglė Velaniškytė, Audronė Petrašiūnaitė, [[Vilius Orvidas]] ir kt. Daugelis jų yra piešę, tapę ar lipdę Justino portretus (sukurta daugiau nei 70 darbų). Buvo surengta Justino atminimui skirtų parodų: 1989 m. gegužės 24 - birželio 5 d. Meno darbuotojų rūmuose [[Vilnius|Vilniuje]], 2002 m. balandžio 27 – gegužės 31 d. [[Platelių dvaras|Platelių dvaro svirne]], vėliau [[Plungė|Plungės]] viešojoje bibliotekoje.