|
Haidnui priskiriamos 104 simfonijos, 13 mišių, virš 80 styginių kvartetų, oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Metų laikai“, sonatos ir trio fortepijonui, koncertai ir kt.
== Kūryba ==
Nors Haidnui pradėjus kurti simfonija jau buvo susiformavusi, jo simfonijos yra ankstyviausios iš priskiriamų „standartiniam“ repertuarui. Tačiau jis tikrai gali būti vadinamas styginių kvarteto pagrindėju.
Haidno muzikai būdingas trumpų paprastų muzikinių motyvų vystymas. Kai kuriuos tuo metu trumpus, už vokalinę muziką mažiau svarbius žanrus, tokius kaip simfonija, jis išplėtė ir ištobulino. Haidno dėka išsivystė klasikinė [[sonata|sonatos]] forma: lėtoje, [[dominantė]]s [[tonacija|tonacijoje]] atliekamoje ''įžangoje'' vyrauja nebūtinai su pagrindinėmis temomis susijusi medžiaga, greitai pereinanti į ''ekspoziciją'', kurioje pristatomos temos; ''vystyme'' temos keičiamos, moduliuojamos, skaidomos, įjungiama naujos medžiagos (Haidno vystymai ilgesni ir sudėtingesni už Mocarto); ''sugrįžime'' grįžtama į pagrindinę tonaciją ir į ekspozicijos medžiagą; galiausiai gali būti baigiama ''koda'', kurioje parodomos kitos teminės medžiagos galimybės. Klasikinei muzikai buvo svarbūs perėjimai nuo ekspozicijos prie vystymo ir nuo vystymo prie sugrįžimo. Haidnas pereidavo šmaikščiai, neretai dramatiškai, uždelsdamas. Apskritai Haidnas žinomas dėl „juokų“, kuriuos įpindavo į savo muziką: pavyzdžiui, simfonijoje nr. 94, pavadintoje „Staigmena“, netikėtai garsiai užgieda choras.
Kai kurie Haidno kūriniai žymimi ''opus'', tačiau taip pat dažna ''Hob'' – Antonio fon Hobokeno – klasifikacija ([[1957]]).
Haidnui priskiriamos 104 simfonijos, 13 mišių, virš 80 styginių kvartetų, oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ ir „Metų laikai“, sonatos ir trio fortepijonui, koncertai ir kt.
== Nuorodos ==
|
