Degarai: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
S
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:Q2261258)
 
== Istorija ==
Prieš [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]] Centriniuose kalnuose gyveno 3,0-30–3,5 mln. žmonių, beveik visi – degarai. Dabar ten gyvena apie 4 mln. žmonių, iš jų tik 1 mln. yra degarai. Šiek tiek daugiau kaip 30 degarų genčių Centriniuose kalnuose sudaro daugiau kaip 6 etnines grupes, kalbančias [[Malajų-polineziečių kalbos|malajų-polineziečių]], [[Tajų kalbos|tajų]] ir [[Austroazinės kalbos|austroazinėmis kalbomis]].
Pagrindinės gentys pagal jų gausumą yra ''Jarai'', [[radai]], [[bahnarai]], ''koho'', [[mnongai]] ir [[stiengai]].
 
XIX a. prancūzų katalikų misionieriai atvertė dalį degarų į [[katalikybė|katalikybę]]. XX a. 4-tą dešimtmetį aktyviai veikė misionieriai iš JAV, daug degarų yra [[protestantai]]. Iš beveik 1 mln. degarų beveik pusė yra protestantai, o apie 200 tūkst. – katalikai. Didelė protestantų dalis degarų tarpe kėlė įtarimų Vietnamo komunistų partijai [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metais, nes buvo bijoma, kad dėl religijos degarai links bendradarbiauti su amerikiečiais, kurie daugiausia yra protestantai.
 
XX a. 6-to dešimtmečio viduryje iki tol labai izoliuoti degarai ėmė vis daugiau kontaktuoti su aplinkiniais Vietnamo gyventojais po to, kai Vietnamo vyriausybė ėmė stengtis įgyti daugiau galėkimogalėjimo valdyti Centriniuose kalnuose. Po 1954 m. Ženevos sutarties į Centrinius kalnus atsikėlė dalis etninių mažumų iš Šiaurės Vietnamo. Degarų bendruomenės ėmė jausti poreikį stiprinti savo socialines struktūras ir tvirtinti savo identitetą.
 
1950 m. Prancūzijos vyriausybė CentriniusCentriniuose kalnuose įsteigė ''Pays Montagnard du Sud'' (PMS) autonomiją, pavaldžią Vietnamo imperatoriui [[Bao Đại]], kurį Prancūzija 1949 m. paskelbė nominaliunominalia valstybės galva kaip priešpriešą [[Ho Ši Minas|Ho Ši Mino]] [[Šiaurės Vietnamas|Šiaurės Vietnamui]]. Kai prancūzai pasitraukė iš Vietnamo ir pripažino Vietnamo vyriausybę, degarų politinė nepriklausomybė smarkiai sumažėjo.
 
Degarai turi ilgą nesutarimų su vietnamiečių dauguma istoriją. Nors vietnamiečiai patys yra nevienalyčiai, jie turi bendrą kalbą ir kultūrą, jie sukūrė ir palaikė dominuojančias Vietnamo socialines institucijas. Degarai tame nedalyvavo. Tarp šių etninių grupių buvo daug įvairios pakraipos konfliktų, dėl žemės nuosavybės, kalbos ir kultūros išsaugojimo, galimybės mokytis, išteklių, politinio atstovavimo.
 
1958 m. degarai sorganizavosuorganizavo judėjimą, žinomą kaip BAJARAKA. Jo pavadinimas sudarytas iš pirmųjų žymiausių genčių pavadinimų raidžių. Judėjimas turėjo suvienyti gentis prieš vietnamiečius. Degarų bendruomenėse vėliau buvo suburta ir susijusi, gerai organizuota politinė ir kartais karinė organizacija, žinoma prancūziška pavadinimo santrumoasantrumpa FULRO ([[Vieningasis prispaustųjų tautų išlaisvinimo frontas]]). FULRO tikslas buvo autonomija degarų gentims.
[[Vaizdas:F38.jpeg|thumb|250px|JAV armijos reindžeris moko degarų kovotojus]]
 
Prasidedant [[Vietnamo karas|Vietnamo karui]] Pietų Vietnamo ir JAV politikai ėmė ieškoti būdų kaip iš Vietnamo etninių mažumų imti formuoti kariuomenę. JAV misija [[Saigonas|Saigone]] inicijavo, kad JAAVJAV armijos specialiosios pajėgos imtų mokyti degarus nekonvencinės karybos. Tie apmokyti degarai turėjo tapti potencialiais sąjungininkais Centriniuose kalnuose, kurie stabdys [[Vietkongas|Vietkongo]] veiklą regione ir neleis čia Vietkongo šalininkams gausėti.<ref name= cmh>{{cite book | url = http://www.history.army.mil/BOOKS/Vietnam/90-23/90-23C.htm | title = History of Special Forces in Vietnam, 1961-1971 | publisher = [[United States Army Center of Military History]] | first = Francis John | last = Kelly | origyear = 1973| year = 1989 | location = Washington, D.C.| id =CMH Pub 90-23
|pages = 6–7}}</ref>
Vėliau degarų dalyvavimas kovinėje veikloje pasidarė dar svarbesnis, nes ėmė veikti [[Ho Ši Mino takas]] – trasa, kuria Šiaurės Vietnamas tiekė Vietkongo pajėgoms ginklus ir kitus išteklius. JAV kariškiai, ypač JAV armijos specialiosios pajėgos, regione ėmė įrengti bazines stovyklas ir rekrutavo nemažai degarų. Apie 40 tūkst. degarų kariavo kartu su JAV kareiviais ir tapo svarbia JAV pajėgų dalimi Centriniuose kalnuose. 1967 m. Vietkongo kareiviai išžudė 252 degarus Dak Sono kaime, kuriame gyveno apie 2 tūkst. žmonių. Šios [[Dak Sono žudynės]] buvo kerštas už degarų paramą Pietų Vietnamo valdžiai.
44 818

pakeitimų