Trijų Kryžių paminklas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 12:
[[1989]] m. [[birželio 14]] d. <ref name="smdb-101"> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101. </ref> [[Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] iniciatyva atstatytas (darbų vadovas [[Henrikas Kęstutis Šilgalis]]).
<!--Ten, kur dabar yra trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Pilis praminta Kreivąja, nes kalnas, ant kurio ji stovėjo, vadintas Kreivuoju, o vėliau Plikuoju. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. [[XIV amžius|XIV]] amžiaus pabaigoje, po ilgos kryžiuočių apsupties, pilis buvo užimta, sugriauta ir sudeginta. bhhhj
Trijų kryžių kalnas primena pagonybės laikus, kai Vilniuje buvo nužudyti septyni vienuoliai pranciškonai. Pranciškonų atminimui pagerbti ant kalno buvo pastatyti mediniai kryžiai. 1916 metais toje vietoje iškilo skulptoriaus Antano Vivulskio Trijų kryžių paminklas iš gelžbetonio. Tais laikais betonas buvo visiškai nauja statybos medžiaga, o Trys kryžiai – vieni pirmųjų Vilniaus betono statinių.
| |||