Leksikologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv
Eilutė 5:
Leksikologija tyrinėja kalbos leksiką kaip tam tikrą [[sistema|sistemą]], tarp kurios elementų egzistuoja dialektiniai ryšiai. Leksikos objektas yra [[žodis]]. Ji tyrinėja žodžius reikšmės, kilmės, vartojimo sferų, raidos ir stilistiniu požiūriu.
 
== Leksikologijos atšakos ==
bibi uostik
* [[Bendroji leksikologija]] – leksikologija, tirianti įvairių kalbų žodyno reiškinius, sprendžianti problemas, bendras visų kalbų leksikai.
* [[Specialioji leksikologija]] – leksikologija, nagrinėjanti vienos kurios nors kalbos leksiką.
* [[Lyginamoji leksikologija]] – tirianti įvairių kalbų leksikos bendrumus ir skirtumus.
* [[Kompiuterinė leksikologija]] užsiima kompiuteriniais žodynų ir jų turinio tyrimais.
 
Atskiros leksikologijos atšakos yra [[etimologija]] ir [[onomastika]]. Etimologija aiškina žodžių kilmę (tų, kurių kilmė sinchroniškai nėra aiški). [[etimologas|Etimologui]] svarbu nustatyti, kokia buvo pradinė žodžio forma ir pirmykštė jo reikšmė. Onomastika tiria [[asmenvardis|asmenvardžius]], [[vietovardis|vietovardžius]] ir kitus [[tikrinis vardas|tikrinius vardus]].
== bibi uostik ==
 
Prie leksikologijos šliejasi [[frazeologija]], tirianti pastovius, sustabarėjusius žodžių junginius, vadinamuosius [[frazeologizmas|frazeologizmus]], kurių reikšmė nutolusi nuo juos sudarančių žodžių reikšmės, pvz.: dėti į akį „miegoti“, išlindo yla iš maišo „paaiškėjo apgaulė, blogas darbas“.
== troll ==
 
Leksikologijai artima sritis yra [[leksikografija]] – žodynų sudarinėjimo teorija ir praktika.
 
== Žodžių skirstymas ==
Pagal kilmę žodžiai skirstomi į ''savuosius'' žodžius ir ''[[skolinys|skolinius]]''. Savieji žodžiai, arba veldiniai, sudaro seniausią kalbos žodyno klodą. Lietuvių kalboje dalis veldinių paveldėti iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s laikų, pvz.: ''akis'', ''brolis'', ''motina'', ''trys''. Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai ar kitokie kalbos elementai: priešdėliai, priesagos, žodžių junginiai.
 
Žodžiai, padaryti iš kitų – ''pamatinių'' – žodžių, yra ''[[darinys|dariniai]]'' pvz.: ''degalinė'' (: degalai), ''kepinys'' (: kepti), ''pastogė'' (: po stogu). Juos tiria [[žodžių daryba]].
 
Pagal reikšmę žodžiai gali būti [[homonimas|homonimai]] – vienodai skambantys, bet turintys skirtingą reikšmę, pvz.: ''kasa'' (plaukų) ir ''kasa'' (banko); [[sinonimas|sinonimai]] – vienodą arba artimą reikšmę turintys žodžiai, pvz.: ''kiškis'' ir ''zuikis''; [[antonimas|antonimai]] – priešingos reikšmės žodžiai, pvz.: ''diena'' – ''naktis'', ''juodas'' – ''baltas''.
 
== Šaltiniai ==
* Jakaitienė E. Lietuvių kalbos leksikologija. V., 1980.
* Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksika. V., 1990.
 
[[Kategorija:Leksikologija| ]]