[[Vaizdas:Mykolas RiomerisRoemeris Vilnius.jpg|250px|thumb|Paminklinė lenta prie namo Vilniuje L. Stuokos-Gucevičiaus g. 13, kuriame 1940—1945 m. gyveno Mykolas RiomerisRomeris]]
Iš [[Bajorai (luomas)|bajorų]] šeimos kilęs Mykolas Romeris aukštąjį išsilavinimą įgijo privilegijuotoje [[Peterburgas|Peterburgo]] imperatoriškoje teisės mokykloje, specialiai skirtoje bajorų vaikams rengti darbui [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] valstybės aparate. Baigęs ją, M. RiomerisRomeris išvyko į užsienį. Studijavo [[Krokuva|Krokuvos]] [[Jogaila|Jogailos]] universiteto Filosofijos fakulteto istorijos skyriuje, vėliau – [[Paryžius|Paryžiaus]] laisvojoje politinių mokslų mokykloje, kurią [[1901]] m. baigė.
Baigęs studijas ir apsigyvenęs Vilniuje, M. RiomerisRomeris įsijungė į aktyvią visuomeninę ir publicistinę veiklą, tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju.
Tarpukario metais M. RiomerisRomeris dirbo apygardos teismo, [[Vyriausiasis Tribunolas|Vyriausiojo Tribunolo]] [[teisėjas|teisėju]], vėliau paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki [[1933]] m. Atstovavo Lietuvai Hagos Tarptautiniame Teisingumo Tribunole kaip nacionalinis teisėjas nagrinėjant bylą dėl [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] Statuto interpretavimo (byla išnagrinėta Lietuvos naudai).
Lygiagrečiai su įvairiapuse valstybine ir visuomenine veikla dirbo mokslinį pedagoginį darbą [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Teisių fakultete, išleido daugybę monografijų ir veikalų.
M. RiomerisRomeris domėjosi ir tyrė įvairias administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų, taip pat istorijos mokslų problemas. Pagrindinė mokslinių interesų sritis – [[konstitucinė teisė]]. Tarp Lietuvos teisininkų Romeris yra iki šiol laikomas autoritetu. Jis pirmasis Lietuvoje studentams skaitė konstitucinę teisę. Romerio darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos kūrėjai. Dabar jo darbais remiamasi iki šiol įvairių teisės šakų mokslo darbuose.
