Brazilija: Skirtumas tarp puslapio versijų

16 baitų pašalinta ,  prieš 6 metus
S
rv
S (Atmestas 88.119.49.80 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (82.135.245.141 keitimas))
S (rv)
{{otheruse|valstybę Pietų Amerikoje|lietuvių kalboje to paties pavadinimo šalies sostinę ''Brasília''|[[Brazilija (miestas)]]}}
{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
telKodas=55
}}
{{otheruse|valstybę Pietų Amerikoje|lietuvių kalboje to paties pavadinimo šalies sostinę ''Brasília''|[[Brazilija (miestas)]]}}
 
'''Brazilijos Federacinė Respublika''' ({{pt|República Federativa do Brasil}}) – [[valstybė]] [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] [[Žemynas|žemyne]], didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių [[portugalų kalba|portugališkai]] kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.
 
[[Vaizdas:Non-Native_American_Nations_Control_over_South_America_1700_and_on.gif|mini|left|250px|Brazilijos ''(žalia spalva)'' teritoriniai pasikeitimai tarp [[1700]] ir [[2000]] metų]]
 
Pirmieji žmonės į Brazilijos teritoriją atsikėlė pagal skirtingas teorijas ir atsirado tarp 17 ir 6 tūkst. m. pr. m. e. Tuomet, kuomet šalį atrado europiečiai, vietos indėnų gentys tebebuvo [[Neolitas|neolito]] stadijoje. Labiausiai išvystytas regionas buvo Atlanto vandenyno pakrantės, apgyvendintos daugiausia [[tupiai|tupių]] indėnų genčių, kurios vadino jas [[Pindorama]], t. y. [[palmė|palmių]] šalimi. Braziliją [[1500]] m. [[sausio 26]] d. atrado ispanų keliautojas [[Vicente Yáñez Pinzón]], kuris aplenkė portugalų ekspediciją, vadovaujama [[Pedro Álvares Cabral|P. A. Kabralio]] (''Pedro Álvares Cabral''), kuri pasiekė šalį [[balandžio 22]] d. Nepaisant to, [[Tordesiljo sutartis]] pripažino Portugalijai visas Pietų Amerikos sritis į rytus nuo sąlyginės linijos. [[1533]] m. prasidėjo reali portugalų kolonizacija, kuomet Brazilijos pakrantė buvo padalinta į 15 paveldimų [[kapitonija|kapitonijų]]. Taip įkurta [[Brazilijos kolonija]].
 
Iš pradžių portugalų kolonizatoriai eksportavo dekoratyvinę [[mediena|medieną]], po to ėmėsi auginti [[Cukranendrė|cukranendres]], introdukavo [[kava|kavą]]. Kolonijose daugiausia dirbo vergai, iš pradžių vietos indėnai, o nuo 1550 m. vergai daugiausia buvo vežami iš Afrikos, pirmiausia [[Kongo imperija|Kongo]]. Nuo [[1549]] m. portugalų valdos Brazilijoje buvo tiesiogiai valdomos Portugalijos karaliaus. 1621 m. kolonija buvo padalinta į dvi valstijas ({{pt|estados}}) – [[Brazilijos vicekaralystė|Brazilijos]] (pietuose) ir [[Maranjano valstija|Maranjano]] (šiaurėje). XVII a. viduryje portugalų hegemonijai regione ėmė grasinti kitos kolonijinės valstybės – [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzija]] ir [[Nyderlandų kolonijinė imperija|Nyderlandai]]. Pastarieji 1630 m. šiaurės rytinėse teritorijose į kūrė [[Nyderlandų Brazilija|Nyderlandų Braziliją]], o Prancūzija surengė kelias ekspedicijas netoli [[Ekvatorinė Prancūzija|ekvatoriaus]] ir [[Antarktinė Prancūzija|šalies pietuose]]. Galiausiai portugalams pavyko atsikovoti prarastas teritorijas ir išlaikyti kontrolę.
* Sąjunga (federacija),
* valstijos
* municipalitetai.
* smauko ilgai
 
== Administracinis suskirstymas ==
 
=== Naudingosios iškasenos ===
 
Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra [[Geležis|geležies]] ir [[Manganas|mangano]] rūdų gavyba. [[Geležis|Geležies]] rūdos išteklių yra 19,5 mlrd. t ([[1999]]), [[Manganas|mangano]] rūdos yra 81 mln. t ([[1997]]). Be to, dideli [[Nafta|naftos]] (1,18 mlrd. t, [[2000]]; II vieta [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]] po [[Venesuela|Venesuelos]]), [[Gamtinės dujos|gamtinių dujų]] (296 mlrd. m³), [[Akmens anglis|akmens anglies]] (13,2 mlrd. t, [[1999]]; I vieta [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikoje]]), [[Niobis|niobio]] (3,9 mln. t; I vieta pasaulyje), [[Alavas|alavo]], [[Varis|vario]], [[Titanas|titano]], [[Chromas|chromo]], [[Nikelis|nikelio]], [[Uranas (chemija)|urano]], [[Švinas|švino]] rūdų, [[Boksitas|boksito]], [[Magnezitas|magnezito]], [[grafitas|grafito]], kaolino, [[talkas|talko]], asbesto, [[Cirkonis|cirkonio]], [[fosforitas|fosforitų]], [[Auksas|aukso]] ištekliai. Didžiausios pasaulyje [[Geležis|geležies]] rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Žeraiso valstijoje (II pasaulyje po [[Kinija|Kinijos]] pagal geležies rūdos gavybą, I vieta pagal eksportą). Brazilija užima III vietą pasaulyje pagal boksito (po [[Australija|Australijos]] ir [[Gvinėja|Gvinėjos]]), [[Manganas|mangano]] (po [[Ukraina|Ukrainos]] ir [[PAR]]), [[Cinkas|cinko]] (po [[Kinija|Kinijos]] ir [[Indonezija|Indonezijos]]) rūdų, kaolino (po [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]]) gavybą. [[Boksitas]] daugiausia kasamas Paros valstijoje, [[Manganas|mangano]] rūda – Minas Žeraiso, Pietų Mato Groso, Amapos valstijose, [[Cinkas|cinko]] rūda – Amazonijos valstijoje, kaolinas – Amapos ir Amazonės valstijose. Be to, kasama [[Alavas|alavo]] (Paranos valstijoje), [[Chromas|chromo]] (Amapos ir Bahijos valstijose) rūdos, [[kvarcas]], magnezitas (Bahijos valstijoje), [[Varis|vario]], [[Švinas|švino]] rūdos (Bahijos ir Pietų Rio Grandės valstijose), asbestas (Gojaso valstijoje), [[grafitas]], kolumbitas, [[Nikelis|nikelio]] ir [[Tantalas|tantalo]] rūdos (Gojaso ir Minas Žeraiso valstijose), fosforitai (Resifės apylinkėse), [[cirkonis]] (Rio de Žaneiro valstijoje), [[Titanas|titano]] rūda (Paraibos valstijoje), [[sidabras]], [[Volframas|volframo]] rūda, [[Uranas (chemija)|urano]] rūda, [[Anglis|anglys]], [[akmens druska]]. Iš jūros vandens gaunama druska (97 proc. – Šiaurės Rio Grandės pakrantėje). 3/4 [[Nafta|naftos]] ir 2/3 gamtinių dujų gaunama iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] šelfo. Seniausios kasybos šakos – [[Auksas|aukso]] ir [[Deimantas|deimantų]] gavyba. Minas Žeraiso, Bahijos, Espirito Santo valstijose kasami brangakmeniai ([[Rubinas|rubinai]], [[Safyras|safyrai]], [[smaragdas|smaragdai]]) ir juvelyriniai akmenys – [[Agatas|agatai]], [[Ametistas|ametistai]], akvamarinai, citrinai, [[Opalas|opalai]], [[Topazas|topazai]], [[Turmalinas|turmalinai]] (90 proc. pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, [[Granitas|granito]], [[Bazaltas|bazalto]], [[Dolomitas|dolomito]]).
 
== Ekonomika ==
 
{{pagr|Brazilijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Sao Paulo Congonhas 2.jpg|right|thumb|250px|[[San Paulas]] – turtingiausias Brazilijos miestas ir didžiausias finansinis centras Lotynų Amerikoje.]]
 
=== Turizmas ===
 
[[Turizmas]] viena svarbiausių Brazilijos ekonomikos šakų. 2008 metais šalį aplankė apie penkis milijonus užsienio turistų. Brazilija užima antrąją vieta, pagal kelionės pasirinktą maršrutą į [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šalis. 2008 metais užsienio turistai Brazilijoje išleido apie 5,8 milijardų JAV dolerių arba palyginus su 2007 metais 16,8% daugiau. 2005 metais iš turizmo gauta 3,2% visų šalies pajamų. Turizmo paslaugų sektoriuje nuolatos ir dalinai dirba apie 1,87 milijono [[Žmogus|žmonių]].
 
 
=== Rasės ir tautybės ===
 
Pasiskirstymas pagal rases:
 
 
== Šaltiniai ==
{{reflistref}}
 
== Nuorodos ==
 
{{Commons|Brasil}}
{{vikižodynas}}
[[Kategorija:Valstybės]]
 
{{Link FA|af}}
{{Link FA|af}}{{Link FA|es}}{{Link FA|he}}{{Link FA|kn}}{{Link FA|pt}}{{Link FA|ro}}{{Link FA|uk}}{{Link FA|vi}}{{Link GA|de}}{{Link FA|hr}}
{{Link FA|es}}
{{Link FA|he}}
{{Link FA|kn}}
{{Link FA|pt}}
{{Link FA|ro}}
{{Link FA|uk}}
{{Link FA|vi}}
{{Link GA|de}}
{{Link FA|hr}}
23 419

pakeitimų