Šatrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete''', arba ''Luokės piliakalnis, Šatrija'' (registro kodas iki [[2005]]  m. [[balandžio 19]] d. A1393K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1199)  – [[piliakalnis]] [[Telšių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Pašatrija|Pašatrijos]] kaimo, [[Luokės seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Luokė]]  – [[Gaulėnai]] 2,7  km į pietryčius nuo [[Luokė]]s miestelio [[Žylakiai|Žylakiuose]] (stovi meninė rodyklė) pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1,5  km yra kelio gale. Apylinkėse įsteigtas [[Šatrijos kraštovaizdžio draustinis]] (813 ha).

Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių [[Žemaitija|Žemaitijos]] kalvų ([[altitudė]]  – 228,7 m). Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai  – [[Medvėgalis]], [[Girgždūtė]], [[Moteraitis]], [[Sprūdė]], matosi [[Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra|Telšių katedros]] bokštai. Ant kalno pastatytas didelis medinis kryžius. Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui, kuris užima 813 ha. <ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Zemaitijos_piliakalniai.htm Žemaitijos piliakalniai. Jie slėpė ir gynė žemaičius. Žemaičių žemė, 2004  m. Nr. 3]</ref>

Piliakalnio vakarinis ir rytinis šlaitas labai statūs, daugiau kaip 25  m aukščio. Aikštelė viršuje  – ovalios formos, 60x60  m dydžio. Ryškūs pylimai pietinėje šlaito pusėje. Kitur jie gerokai apardyti, nes anksčiau piliakalnio šlaitai buvo ariami.

1835  m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstantmečio antra puse  – II tūkstmečio pradžia. Kalvoje rasti archeologiniai radiniai: degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmeniniai kirvukai. Kalvos viršuje [[XIV a.]] stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonių gyventa dar nuo [[II a.]] pr. m. e. Čia galėjo būti vienas svarbiausių pagonių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus [[krikščionybė|krikščionybę]]. Viduramžiais buvo net mėginta pervadinti kalvą šv. Juozapoto kalnu, bet šis pavadinimas neprigijo.

[[2009]]  m. siekiant gauti finansavimą Šatrijos piliakalniui tvarkyti [[Žemaičių muziejus Alka]], archeologai Dalia Karalienė ir Antanas Kavaliauskas, [[Varnių RP|Varnių regioninio parko]] direkcijos pavedimu atliko tyrimus piliakalnio teritorijoje. Iškasta 61 perkasa bei šurfai (perkasa  – 2x10  m, 5x5  m, šurfai  – 1x1, 2x2  m duobė), ištirta 220  m². Giliausia perkasa siekė 1,60  m, giliausias šurfas  – 2,20  – 2,30  cm. Duobės buvo kasamos tose vietose, kuriose bus daromi takai, tarp duobių 30  – 40  m atstumas. Piliakalnio papėdėje esančiame take, kuriuo dabar naudojasi ūkininkai, iš 18 duobių tik trijose aptiktas kultūrinis sluoksnis. Šlaituose iškastos 2 perkasos, terasose  – 3, viršaus aikštelėje  – 1 perkasa. Rasta įrodymų, jog ant piliakalnio buvo įsikūrusi gyvenvietė. Vienoje iš perkasų aptiktos dvi ugniavietės, viena nuo kitos per 5,40  m bei nemažai stambių žolėdžių gyvulių, paukščių kaulų, nedidelės šerno iltys, aptiktos geležies lydymo atliekos, šukos, pagamintos iš kaulo, vyriškas [[žiedas]], titnago skeltė, daug žiestos, grublėtos keramikos, puodų šukių fragmentų. Kai kurios šukės lipdytos ir ornamentuotos gnaibymu, kai kurios  – piršto įspaudimu. Viename šurfe, rytinėje piliakalnio papėdėje, 40  cm gylyje, aptikta žmonių kaulų: keletas kaukolių, kojų kaulų, dantis. Daroma prielaida, jog radiniai išlikę iš [[V a.|V]]–[[VIII a.]] ar [[XV a.]] <ref>[http://www.tzinios.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=63:atsrisjos-pisliaskalsnis-slespia-gysvensviests-lieskasnas&catid=5:pirmas-puslapis&Itemid=6 Skaistė Sadonytė. Šatrijos piliakalnis slepia gyvenvietės liekanas. Telšių žinios, 2009  m. rugpjūčio 11 d.]</ref>