Algimantas Vidugiris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 33:
Gimė Kaune, matininko Stasio Vidugirio ir Genovaitės Vidugirienės šeimoje. Išaugo [[Ukmergė]]je.
 
[[1955]] m. įstojo į [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] Hidrotechnikos fakultetą, vėliau studijas metė. Nuo [[1957]] m. studijavo operatorystę [[Valstybinis visos Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universitetas|Maskvos kinematografijos institute]] (VGIK) (L. Kosmatovo dirbtuvės), kurį baigė [[1962]] m.
 
1962 m. debiutavo (ir toliau dirbo) Kirgizijos kino studijoje „Kirgizfilm“, kur kartu su kurso draugu I. Morgačiovu (''И. Моргачев'') nufilmavo dokumentinį filmą „''Обращенные к солнцу''“ („Atsigręžę į saulę“).
Eilutė 41:
[[1969]]–[[1970]] m. už asmeninius pinigus pastatė filmą įspėjimą „''Через сто лет потомки скажут''…“ („Po šimto metų ainiai pasakys…“), kuriame kėlė aplinkosauginių „didžiųjų komunizmo statybų“ pasekmių problemas. Filmas buvo uždraustas, visa nufilmuota medžiaga – sunaikinta.
 
Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir prasidėjus krizei Kirgizijos kine, A. Vidugiris tyrinėjo Eurazijos tautų etnografiją, parašė dviejų tomų veikalą „Химеристика, логико-рационалистическое конструирование и мифическое создание художественных образов“ („Chimeristika, loginis racionalistinis konstravimas ir mitinis meninių vaizdinių kūrimas“), taip pat darbą "Prometėjaus žūtis".
 
Jo filmai jau 50 metų yra įtraukti į Rusijos kinematografijos instituto programą, vienas iš dokumentinio filmo režisūros egzaminų klausimas yra "A. Vidugirio kūrybos ypatybės".
 
Jo darbai įeina į Maskvos Lomonosovo universiteto Žurnalistrikos fakulteto, Maskvos aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų ir kitų kino mokyklų ir žurnalistikos fakultetų programą (Lenkija, Lietuva).
 
Įvairiu laiku skaitė paskaitas apie dokumentinį kiną Maskvos, Budapešto, Alma Atos, Vilniaus aukštųjų mokyklų studentams, dalyvavo susitikimuose su Berlyno, Vilniaus, Damasko, Kairo, Kalkutos kino žiūrovais. Visi svarbiausių A. Vidugirio filmai buvo parodyti per Lietuvos televiziją.
 
Daugelį metų A. Vidugiris savarankiškai tyrinėja Eurazijos tautų etnografiją, sukūrė visą eilę mokslinių telefilmų "Pamiršti Eurazijos dievai", kurie 1988–1992 m. buvo rodyti per Sovietų Sąjungos centrinę televiziją (dabar - Pirmas Rusijos kanalas). Išleido dviejų tomų darbą apie kūrybos psichologiją. Paskaitos, parengtos remiantis jo tyrinėjimais, "Mitologinio poetinio vaizdo konstravimas" 2007 m. buvo skaitomos Kazachstano meno akademijoje, VGIKe, Maskvos Lomonosovo universitete ir Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje.
 
1996–2000 m. Kirgizstano Kinematografijos sąjungos sekretorius.
 
Nacionalinės kinomeno akademijos akademikas, Prezidiumo narys.
 
Amerikos televizijos akademijos žiuri komisijos skiriant Teffy apdovanojimą narys, 2004; Alma Atos kinofestivalio "Šakeno žvaigždės" žiuri narys, 2004; Anapos kinofestivalio "Kinošokas" žiuri narys, 2009.
 
Turi dukterį Aigul Sartbajevą ir sūnų Stasį Vidugirį.
 
== Filmografija ==