Senasis Daugėliškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Eilutė 72:
1774–1802 m. vėl dirbo mokykla. [[1781]] metais joje mokėsi 8 mokiniai.<ref>Kviklys B. [[Mūsų Lietuva]]. V., 1990, p. 721.</ref> Parapijai tada priklausė 5459 asmenys.
 
==== Daugėliškio dvaras ====
Už nuopelnus valstybei paskutiniam [[Lietuvos pakancleris|LDK pakanclereiui]] (1792–1794 m.) [[Kazimieras Konstantinas Pliateris|Kazimierui Konstantinui Pliateriui]] (1746–1807 m.) buvo paskirta valdyti Daugėliškio seniūnija ir padovanotas [[Daugėliškio dvaras]]. Pagrindiniam Daugėliškio dvarui priklausė 27 kaimai ([[Maksimonys (Ignalina)|Maksimonys]], [[Ožionys]], [[Jonėnai (Ignalina)|Jonėnai]], [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]…) ir 12 palivarkų (su jiems priklausančiais kaimais). Palivarkai:
 
[[Kazimieras Konstantinas Pliateris]] daug rašė politiniais klausimais, Daugėliškyje buvo surinkęs unikalią 15 000 tomų biblioteką, vėliau perkeltą į [[Kraslava|Kraslavą]] šventovėje (dab. [[Latvija]]).
 
Daugėliškio bažnyčios požemiuose buvo saugojami Goštautų giminės sarkofagai. Kazimieras Konstantinas Pliateris, patikrinęs karstus, nuo vieno iš bažnyčioje palaidotų Goštautų piršto nuėmęs brangų, deimantais puoštą žiedą, padovanojo jį karaliui [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovui Augustui Poniatovskiui]] kaip brangią dovaną ir istorinę relikviją, įrodančią vietovės garsią praeitį kai [[1787]] m. lydėjo jį į susitikimą su [[Jekaterina II]] [[:en:Kaniv|Kaniove]] .
 
Pagrindiniam Daugėliškio dvarui priklausė 27 kaimai ([[Maksimonys (Ignalina)|Maksimonys]], [[Ožionys]], [[Jonėnai (Ignalina)|Jonėnai]], [[Mikalavas (Ignalina)|Mikalavas]]…) ir 12 palivarkų (su jiems priklausančiais kaimais). Palivarkai:
 
# [[Ceikiniai|Ceikinių]] ([[Dainiai (Ignalina)|Dainiai]], [[Juršėnai]], [[Šilaikiškė]]…),
eilutė 88 ⟶ 95:
 
Visi valstiečiai, priklausę Daugėliškio iždinio dvaro palivarkams, buvo vadinami valstybiniais valstiečiais. Jų gyvenimo sąlygos buvo kiek geresnės, negu valstiečių, kurie priklausė privatiems dvarams.
 
==== Daugėliškio dvaras ====
 
Yra išlikęs gana detalus Daugėliškio dvaro aprašymas:<ref>LVIA, F1276. Grafai Pliateriai ir St. Kosakovskio rinkinys F110. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karaliaus dvarų valdyba</ref>
 
<blockquote>
"Važiuojant nuo bažnyčios į dvarą, nauji kvadratiniai tvartai, juose didesnių tvartų – 5, mažesnių – 7. Pervažiavus tiltą, į dvarą veda dvipusiai vartai, dengti skiedromis (gontais), ant bėgūnų su keturiais stulpais. Kairėje pusėje gyvenamas namas, dengtas skiedromis su kaminu, išvestu ant stogo. Durys ant bėgūnų. Viename gale – priemenė ir keturi kambariai, kitame gale – kambarys (izba) su kepykla. Už to pastato – sena sūrinė, tame pačiame kieme – antras gyvenamasis pastatas, du dviaukščiai svirnai, o trečias vienaukštis. Už tų svirnų – dvejos arklidės su ratinėmis. Iš šitos salos perėjus į kitą – vienas senas pastatas, o kitas naujas neužbaigtas. Ekspozito – dvi arklidės. Už jų prie tvenkinio – bravoras ir pirtis. Einant atgal (retro) – rūsys, už jo prie tilto – ledainė. Už svirnų, praėjus antrą tiltą – šiaudais dengtas kluonas, už jo – dvi daržinės, kluoniena, aptverta aštriais kuolais. Dvaro teritoriją juosė nuo ežero įlankos einantis iškastas platokas vandens griovys, kuris dabar visai išdžiuvęs…."
</blockquote>
 
Daugėliškio dvare stovėjo mediniai rūmai su fligeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės, sandėliai, pagalbinės patalpos. 7 namai buvo skirti tarnautojams bei tarnams. Daug buvo ūkinių pastatų: svirnai, tvartai, kluonas, daržinės, ratinės, ledainės, rūkykla, medinė kalvė, akmeninė degtinės varykla, arklidė, kiaulidė… Sodas užėmė 4,23 dešimtines žemės. Jame augo 153 obelys ir 35 kriaušės. Sode buvo įrengta oranžerija. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai – kanadinės tuopos, vakarinės tujos.
 
[[1842]] m. dvaras laikė 104 karves, 68 prieauglius, 69 avis, 40 kiaulių. Dvare gyveno bei dirbo 81 žmogus: rezidentas, ekonomas, buhalteris, revizorius, raštininkas, felčeris, tiekėjas, raktininkas, sodininkas, virėjai, siuvėjai, audėjai, mezgėjai, pasiuntiniai, tarnai, šeši globojami našlaičiai. Jiems per metus išmokėdavo 1680 rublių sidabru. 100 rublių buvo skiriama dvaro išlaikomai vaistinei. Dvaras rėmė Daugėliškio (4 kunigai), Rimšės bei Seniškio bažnyčias, išmokėdamas joms po 400 rublių.
 
[[Kazimieras Konstantinas Pliateris]] daug rašė politiniais klausimais, Daugėliškyje buvo surinkęs unikalią 15 000 tomų biblioteką, vėliau perkeltą į [[Kraslava|Kraslavą]] šventovėje (dab. [[Latvija]]).
 
Daugėliškio bažnyčios požemiuose buvo saugojami Goštautų giminės sarkofagai. Kazimieras Konstantinas Pliateris, patikrinęs karstus, nuo vieno iš bažnyčioje palaidotų Goštautų piršto nuėmęs brangų, deimantais puoštą žiedą, padovanojo jį karaliui [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovui Augustui Poniatovskiui]] kaip brangią dovaną ir istorinę relikviją, įrodančią vietovės garsią praeitį kai [[1787]] m. lydėjo jį į susitikimą su [[Jekaterina II]] [[:en:Kaniv|Kaniove]] .
 
Kazimierui Konstantinui Pliateriui buvo suteikta teisė valdyti seniūniją iki gyvos galvos, o po jo mirties – dar 50 metų ta teisė paliekama jo vaikams.<ref>LVIA F. 694 Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurija Ap. 1 B. 3273.</ref> Pliateriai galėjo būti seniūnais iki [[1857]] m. (1861 m. pereita prie valsčių). Kazimieras Konstantinas Pliateris turėjo šešis sūnus: Liudviką, Mykolą, Konstantiną, Joną, Kazimierą ir Stanislovą (pastarasis gimęs Daugėliškyje).
 
Kazimieras Konstantinas Pliateris mylėjo savo kraštą. Pagal jo valią jam mirus [[1807]] m. [[rugpjūčio 4]] d. jo širdis buvo palaidota Daugėliškio bažnyčioje, o kūnas – Kraslavos. Pabrėžtina, kad anuomet žmonių skrodimas dar buvo retenybė, o [[Vilniaus universitetas]] šioje srityje buvo pionierius, kurio auklėtinis daktaras [[Isai Frankas]] buvo Kazimiero Konstantino Pliaterio asmeninis konsultantas.
 
Po tėvo mirties visas turtas atiteko šešiems sūnums. Daugėliškį daugiausia valdė [[Konstantinas Pliateris]] ([[1778]]-[[1849]] m.)
 
eilutė 111 ⟶ 115:
[[1812]] m. [[liepos 5]] d. prie Daugėliškio netoli [[Kačergiškė]]s įvyko kazokų susirėmimas su prancūzais. Daug gausesnės prancūzų kavalerijos pajėgos, remiamos pėstininkų ir artilerijos, puolė įsitvirtinusį 1-ąjį kazokų pulką, vadovaujamą gen. mjr. Barono F. K. Korfo. Mūšis vyko daugiau nei 3 valandas. Šiame mūšyje buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę vienas iš prancūzų vadų Kirchbergo princas.
 
[[1812]] m. kun.kunigas [[Viktoras Kvinta]] atnaujino medinę parapijos bažnyčią.
 
„Akt''Akt wizyt od bytych w Plebaniji Dowgieliszkiej 1820“1820'' <ref>LMA biblioteka, F 11-45.</ref> pateikiamas išpažįstančių Romos katalikų tikėjimą parapijos žmonių skaičius – 7635. Atskirai nurodoma, kad Daugėliškio parapijos teritorijoje dar gyvena 971 rusas sentikis ir 346 žydai. Iš viso parapijoje gyveno 8952 žmonės: apie 85 % katalikų, apie 11 % rusų sentikių ir apie 4 % žydų. Žydai daugiausia nuomojo smukles (karčemas) ir gyveno jose arba netoli jų. Apie Daugėliškį buvo apie 20 smuklių. Daugėliškio parapijoje visi gyvenusieji rusai buvo [[sentikiai]].
 
[[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu Daugėliškis buvęs sukilėlių užimtas, įvyko kautynių su kariuomene. Tais pačiais metais buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia <ref>LVIA F.694. Vilniaus Romos katalikų metropolijos kurija Ap.1 B. 3273.</ref>.
eilutė 121 ⟶ 127:
 
[[XIX a.]] daugelio Daugėliškio iždinio dvaro palivarkų priklausė Daugėliškio parapijai. Ceikiniuose, Vidiškėse, Rimšėje, Seniškyje, Kačergiškėje ir Paringyje buvo bažnyčios ar koplyčios, kurios aptarnaudavo aplink esančius kaimus, bet jos buvo tik Daugėliškio bažnyčios filijos – filialai.
 
„Akt wizyt od bytych w Plebaniji Dowgieliszkiej 1820“ <ref>LMA biblioteka, F 11-45.</ref> pateikiamas išpažįstančių Romos katalikų tikėjimą parapijos žmonių skaičius – 7635. Atskirai nurodoma, kad Daugėliškio parapijos teritorijoje dar gyvena 971 rusas sentikis ir 346 žydai. Iš viso parapijoje gyveno 8952 žmonės: apie 85 % katalikų, apie 11 % rusų sentikių ir apie 4 % žydų. Žydai daugiausia nuomojo smukles (karčemas) ir gyveno jose arba netoli jų. Apie Daugėliškį buvo apie 20 smuklių. Daugėliškio parapijoje visi gyvenusieji rusai buvo [[sentikiai]].
 
[[1881]] metais Daugėliškio gyventojai kartu su [[Linkmenys|Linkmenų]] gyventojais pirmieji Lietuvoje parašė prašymą Rusijos valstybės institucijoms, kad būtų panaikintas spaudos draudimas.