Badavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Badavimas gali būti fiziologinis ir patologinis. '''Fiziologinis''' badavimas pasitaiko kai kuriems [[gyvūnai|gyvūnams]] žiemos miego metu (pvz., [[ežys|ežiams]], [[meška|meškoms]]). '''Patologinis badavimas''' gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:

 

* ''Nevisiškas badavimas'', arba ''pusbadžiavimas'' – organizmas gauna visas maisto medžiagas, tačiau nepakankamai kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, o taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač [[:Kategorija:virškinimo sistemos ligos|virškinimo sistemos]]. Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organizmas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, atsiranda [[audinys|audinių]] distrofiniai pakitimai ir [[žmogus]] miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja [[kraujas|kraujo]] plazmos [[baltymas|baltymų]] kiekis, atsiranda kacheksinė [[edema]], būna [[bradikardija]], [[anemija]], [[hitopotonija]], [[smegenų žievė]]s jaudinimas, gali sutrikti psichika;

* ''Dalinis badavimas'' – organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų ([[baltymas|baltymų]], [[angliavandenis|angliavandenių]], [[vitaminas|vitaminų]]), nors kalorijų kiekis normalus.