21:56, 12 gegužės 2013 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 834 keitimai S Atmestas 78.60.93.138 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:57, 12 gegužės 2013 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 834 keitimai S Atmestas Homo pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.60.93.138 keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 30: Botaniniai sinonimai yra ''Canabis intersite <small>SOJAK</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> ssp. spontanea <small>SERBER</small>. ex. <small>SEREBR</small>. et <small>SIZOV</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> var. ruderalis <small>(JANISCHEWSKY)</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> var. spontanea <small>MANSFIELD</small>'' ir ''Cannabis spontanea <small>MANSFIELD</small>''. ==== Trumpa ~~Šiukšlynės~~Ruderalis istorija ==== Graikų istorikas [[Herodotas]] iš Halikarnaso (490-430 m. pr. m. e.) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose papasakojo, kaip [[skitai\|skitų]] gentys šį augalą naudojo dėl pluošto ir THK. Vėliau archeologiniai kasinėjimai patvirtino Herodotą. Dabartinės [[Mongolija\|Mongolijos]] teritorijoje archeologai, tyrinėdami skitų laidojimo [[pilkapis\|pilkapius]], rado smilkytuvo laikiklių, odinių kapšų, pilnų šių kanapių sėklų, suanglėjusių sėklų likučių. Manoma, kad radiniui apie 2400 metų. Pasak Herodoto skitai ręsdavo odines [[palapinė\|palapines]] ir jas naudodami kaip garines [[pirtis]], kuriose ant įkaitintų akmenų berdavo ''Cannabis ruderalis'' sėklų. Taip elgdavosi garbindami Didžiąją Deivę ar [[laidojimas\|laidojimo]] apeigose (skitai, kaip ir lietuviai stipriai laikėsi mirusiųjų kulto) tik vyrai. Pažymėtina, kad Lietuvoje kanapės, skirtingai nei [[linas\|linai]] (daugiau žr. ''[[Vaisgamta]]''), buvo laikomos vyrišku augalu ir jas raudavo bei apdirbdavo tik vyrai. Eilutė 38: [[Vaizdas:Kanape-piktzole-kauno-centras-2005.jpg\|thumb\|Kanapės dažnai auga kaip [[piktžolė]]s]] ''Cannabis sativa'' [[Lietuva\|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai\|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora\|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra\|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai\|kenkėjams]]. Augdamas sunaudoja daug [[azotas\|azoto]] ir [[fosforas\|fosforo]] junginių, todėl reikia gausiai papildomai [[Trąšos\|tręšti]]. Patartina nuėmus [[derlius\|derlių]] nepanaudotas augalo dalis palikti [[dirva\|dirvoje]], kad grąžintų dalį azoto ir fosforo. Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai\|baltymų]] ir [[aminorūgštys\|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[Augalinis aliejus\|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija\|Žemaitijoje]]. Yra pasakojimų, kad senovėje [[Dzūkija\|Dzūkijoje]] buvo naudotos ir dėl [[Tetrahidrokanabinolis\|THK]]~~, bet tai '''nėra''' patvirtinta~~. ~~Šiuo metu labiausiai išsivysčiusi yra kanapių sėklų kaip paukščių [[lesalas\|lesalo]] pramonė.~~ === Kanapgrūdžių maistinė vertė ===

Kanapė: Skirtumas tarp puslapio versijų