Kanapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.93.138 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas)
S Atmestas Homo pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (78.60.93.138 keitimas)
Eilutė 30:
Botaniniai sinonimai yra ''Canabis intersite <small>SOJAK</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> ssp. spontanea <small>SERBER</small>. ex. <small>SEREBR</small>. et <small>SIZOV</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> var. ruderalis <small>(JANISCHEWSKY)</small>'', ''C. sativa <small>LINNÉ</small> var. spontanea <small>MANSFIELD</small>'' ir ''Cannabis spontanea <small>MANSFIELD</small>''.
 
==== Trumpa ŠiukšlynėsRuderalis istorija ====
Graikų istorikas [[Herodotas]] iš Halikarnaso (490-430 m. pr. m. e.) pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose papasakojo, kaip [[skitai|skitų]] gentys šį augalą naudojo dėl pluošto ir THK. Vėliau archeologiniai kasinėjimai patvirtino Herodotą. Dabartinės [[Mongolija|Mongolijos]] teritorijoje archeologai, tyrinėdami skitų laidojimo [[pilkapis|pilkapius]], rado smilkytuvo laikiklių, odinių kapšų, pilnų šių kanapių sėklų, suanglėjusių sėklų likučių. Manoma, kad radiniui apie 2400 metų. Pasak Herodoto skitai ręsdavo odines [[palapinė|palapines]] ir jas naudodami kaip garines [[pirtis]], kuriose ant įkaitintų akmenų berdavo ''Cannabis ruderalis'' sėklų. Taip elgdavosi garbindami Didžiąją Deivę ar [[laidojimas|laidojimo]] apeigose (skitai, kaip ir lietuviai stipriai laikėsi mirusiųjų kulto) tik vyrai. Pažymėtina, kad Lietuvoje kanapės, skirtingai nei [[linas|linai]] (daugiau žr. ''[[Vaisgamta]]''), buvo laikomos vyrišku augalu ir jas raudavo bei apdirbdavo tik vyrai.
 
Eilutė 38:
[[Vaizdas:Kanape-piktzole-kauno-centras-2005.jpg|thumb|Kanapės dažnai auga kaip [[piktžolė]]s]]
 
''Cannabis sativa'' [[Lietuva|Lietuvoje]] - labai seniai naudojamas [[kultūriniai augalai|kultūrinis augalas]]. Manoma, kad kanapės (ir [[sora|soros]]) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito [[Neolitinės kultūros Lietuvoje#Narvos kultūra|Narvos kultūros]] Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e./BC II pusėje). Moteriškieji augalai vadinti ''grūdėmis'', vyriškieji – ''pleiskanėmis''. Vyriškieji augalai mažesni už moteriškuosius, greičiau auga ir anksčiau žydi. Augalas vaistingas, maistingas, greitai auga, atsparus [[piktžolė]]ms ir [[kenkėjai|kenkėjams]]. Augdamas sunaudoja daug [[azotas|azoto]] ir [[fosforas|fosforo]] junginių, todėl reikia gausiai papildomai [[Trąšos|tręšti]]. Patartina nuėmus [[derlius|derlių]] nepanaudotas augalo dalis palikti [[dirva|dirvoje]], kad grąžintų dalį azoto ir fosforo.
 
Sėklos yra maistingos: jose daugiau [[baltymai|baltymų]] ir [[aminorūgštys|aminorūgščių]], nei grūdinių kultūrų grūduose. Todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas [[Augalinis aliejus|aliejus]]. Iki šių dienų išlikę vartojimo maistui papročių [[Žemaitija|Žemaitijoje]].
 
Yra pasakojimų, kad senovėje [[Dzūkija|Dzūkijoje]] buvo naudotos ir dėl [[Tetrahidrokanabinolis|THK]], bet tai '''nėra''' patvirtinta. Šiuo metu labiausiai išsivysčiusi yra kanapių sėklų kaip paukščių [[lesalas|lesalo]] pramonė.
 
=== Kanapgrūdžių maistinė vertė ===