Lietuvos apskritys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 329:
=== Tarpukario Lietuva ===
 
Taigi mieli papukai mes pakalbesime apie subinytes kai 1440 m. ja isdulkino spermotozoidas;***
Per vokiečių okupaciją [[1915]]-[[1918]] m. Lietuvos apskritys sudarė didesniąją [[Oberostas|Oberosto]] teritorijos dalį. Po karo [[Vilniaus kraštas]] priklausė [[Lenkija]]i, o [[Klaipėdos kraštas]] – [[Lietuva]]i. [[1919]] m. pradžioje Lietuvoje buvo 31 apskritis (išsamiau [[Lietuvos ATS/1919|čia]]). [[2014]] m. [[sausio 16]] d. išleistas cirkuliaras Nr. 1 „Dėl savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbė, kad visa Lietuva dalijama į apskritis, suformuojant 20 apskričių.
 
[[1948]] metais buvo 23 apskritys (kartu su 3 Klaipėdos krašto apskritimis, išsamiau [[Lietuvos ATS/1930|čia]]). Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., [[Seinų apskritis|Seinų]] buvo 1100 km² ir 41 tūkst. gyventojų, tuo tarpu [[Šiaulių apskritis|Šiaulių]] – 4780 km² ir 191 tūkst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į [[valsčius]]. [[Kauno miestas]], [[Klaipėdos miestas]], [[Panevėžio miestas]], [[Šiaulių miestas]] ir [[Ukmergės miestas]] taip pat turėjo atskirų apskričių statusą. Apskritį valdė apskrities viršininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turėjo savo agronomą, žemėtvarkininką, papai, akušerę, felčerį, gydytoją.
 
=== Tarybinės apskritys ===