Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

17 pridėta baitų ,  prieš 7 metus
S
[[1477]] m. [[balandžio 19]] d. dokumente minima, kad Žoskenas gieda [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur l’Esko miestelyje (dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Kartu minimas jo tėvo Gossard Lebloitte dit Desprez vardas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karalių]] [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į [[Vengrija|Vengriją]] ([[Estergonas|Estergono]] arkivyskupas Pál Várdai 1539 m. mini, kad 1480 m. Žoskenas dainavo pas Vengrijos karalių [[Matijas Korvinas|Matijasą Korviną]]). Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. [[Vatikanas|Vatikano]] archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijos [[Buržas|Buržo]] vyskupijoje [[beneficija|beneficiją]], kurią visgi gavo, tačiau atsisakė ir tikriausiai niekuomet nebuvo į ją nuvykęs. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau − [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu tarp 1495 ir 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas po to tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų atrodo, kad buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristasteoretikas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor„''Memor esto verbi tui servo tuo“tuo''“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
 
[[1503]] m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]] pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du hercogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Izakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Izaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada užsakovas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Praėjus porai mėnesių po Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
9 336

pakeitimai