Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 044 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
S
[[Vaizdas:DESPREZ.jpg|thumb|right|220px| Žoskeno Deprė portretas 1611 m. raižinyje]]
 
'''Žoskenas Deprė''' (pranc. ''Josquin des Prez'', kitaip ''Josquin Desprez'', tikras - ''Jossequin Lebloitte'', apie 1455 − 1521 m.) – prancūzų-flamandų kompozitorius. Gyvenimo metu paprastai vadintas savo vardu Žoskenas. Dažnai, kartu su [[Giovanni Pierluigi da Palestrina|Palestrina]], įvardijamas vienu iš dviejų reikšmingiausių [[renesansas|renesanso]] kompozitorių, tuo pačiu − vienu iš iškiliausių Vakarų kultūros kompozitorių.
 
== Biografija ==
 
Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu [[Italija|Italijoje]] Milane (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad ''des Prez'' greičiau yra pravardė, neio ne tikra pavardė. 1466 m. minima, kad dėdė Gille Leibloitte dit Desprez ir teta Jacque Banestonne dovanojo po savo mirties nuosavybę Jossequin Lebloitte dit Desprez, kaip paskutiniam gyvam giminaičiui, Kondė siur l’Esko miestelyje. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės [[Belgija|Belgijos]] [[Heno grafystė|Heno provincijos]] pietuose arba [[Pikardija|Pikardijos]] šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450 m. viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimasį, taip pat, nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi Johannus[[Johannes Ockeghem]], nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į Johannus[[Johannes Ockeghem]] kūrybą. Žoskeno vardas minimas [[Jean Molinet]] poemoje „Nymphes des Bois“, skirtoje Okehemo mirčiai paminėti. Šiai poemai Žoskenas vėliau parašė muziką.
 
[[1477]] m. [[balandžio 19]] d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuojagieda [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Leskol’Esko miestelyje (dabartinės [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Kartu minimas jo tėvo Gossard Lebloitte dit Desprez vardas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karalių]] [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į [[Vengrija|Vengriją]] ([[Estergonas|Estergono]] arkivyskupas Pál Várdai 1539 m. mini, kad 1480 m. Žoskenas dainavo pas Vengrijos karalių [[Matijas Korvinas|Matijasą Korviną]]). Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. [[Vatikanas|Vatikano]] archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos PrancūzijojePrancūzijos [[Buržas|Buržo]] vyskupijoje [[beneficija|beneficiją]], kurioskurią visgi negavogavo, tačiau atsisakė ir tikriausiai niekuomet nebuvo į ją nuvykęs. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
 
1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau − [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu tarp 1495 ir 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas po to tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
 
[[1503]] m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]], pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du hercogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei IsakasIzakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su IsakuIzaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitasužsakovas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Praėjus porai mėnesių po Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
 
[[Vaizdas:Josquin Missa BV Kyrie.jpg|thumb|right|340px| XVI a. [[manuskriptas]] su „Missa de Beata Virgine“ pradžia, Vatikano biblioteka)]]
Po to Žoskenas grįžo į gimtąsias vietas Šiaurės Prancūzijoje, apsigyveno Kondė siurl’Esko Lesko miestelyje, kuriame turėjo nuosavybės ir [[1504]] m. gegužės 3 d. užėmė provosto (ūkio administratoriaus) postą Kondė bažnyčioje. Minima, kad 1508-09 m. [[Buržas|Buržo]] katedros vadovybė bandė prisivilioti Žoskeną dirbti choro kapelmeisteriu, tačiau Žoskenas, spėjama, daugiau nebepaliko Kondė, kuriame taip pat buvo suorganizuotas puikus [[choras]]. Žoskenas mirė [[1521]] m. rugpjūčio 27 d. Mirties priežastis nežinoma. Buvo palaidotas Kondė bažnyčioje. [[Prancūzijos revoliuciniai karai|Prancūzijos revoliucinių karų]] metu 1793 m. [[bažnyčia]] buvo sugriauta ir kompozitoriaus kapas pražuvo. Kapo užrašas visgi išliko užrašytas XVII a. manuskripte.
 
== Kūryba ==
 
Žoskenas Deprė buvo vienu iš pačių žymiausių Europos kompozitorių savo gyvenimo metu. Po mirties jo autoritetas tik augo. Pasirodė kūrinių, kurių autoriumi buvo pažymėtas Žoskenas, nors jau buvo miręs. XXJis a.laikomas tyrinėjantpirmu Žoskenokompozitoriumi kūrybą[[Vakarų daugkultūra|Vakarų kultūros]] kūriniųistorijoje, anksčiaukuris jampasiekė priskirtų,plataus buvoir atmesti.išliekamo Visgižinomumo liekaEuropoje.<ref>James didelėHaar. dalisEuropean kūrinių,Music: kurie1520 laikomi- autentiškais1640. JuosBoydell sudaroPress, 182006 [[mišios|mišių]]- ciklai,576 viršpsl. 10034 motetų,p.</ref> apieXVI 80a. [[sekuliarizacija|sekuliariųjų]]viduryje kūriniųhumanistas (šansonaiCosimo irBartoli madrigalai),Žoskeno daugiausiavardą prancūzųmuzikoje kalba.lygino Vėliausu [[Martynas LiuterisMikelandželas|Mikelandželo]] apievardu dailėje. sakė,Žoskeno kadvardas kitibuvo kompozitoriaiaukštai kuria,vertinamas kiekvisą jiemsXVI natosa. Vėliau buvo leidžiaprimirštas, o Žoskenasjo patsšlovė kuriaatgaivinta natas.pradėjus Žoskenosistematizuoti kūrybaEuropos laikomamuzikos vienuistorijos žinias aukščiausiųXVIII renesanso vokalinės muzikosa. pasiekimųpabaigoje.
 
1501 m. Petrucci Venecijoje motetų knygoje ''Odhecaton'' publikavo 6 Žoskeno motetus. 1502 m. išleistas vien Žoskeno polifoninių mišių tomas ''Liber primus missarum Josquin'', išspausdintas Petrucci Venecijoje, buvo apskritai pirmas toks leidinys muzikos istorijoje.<ref>Sherr, Richard, ed. The Josquin Companion. Oxford: Oxford University Press, 2000. 2 p.</ref> 1505 ir 1514 m. Petrucci išleido antrąją ir trečiąją mišių knygas. 1526 m. Giunta Romoje publikavo visas tris knygas iš naujo. Žoskeno motetai buvo įtraukti pirmais Petrucci rinkiniuose, pasirodžiusiuose 1502, 1504 ir 1505 m. Tyrinėjant Žoskeno kūrybą XX a. daug kūrinių, anksčiau jam priskirtų, buvo atmesti. Visgi lieka didelė dalis kūrinių, kurie laikomi autentiškais. Juos sudaro 18 [[mišios|mišių]] ciklai, virš 100 motetų, apie 80 [[sekuliarizacija|sekuliariųjų]] kūrinių (šansonai ir madrigalai), daugiausia prancūzų kalba. Vėliau [[Martynas Liuteris]] apie jį sakė, kad kiti kompozitoriai kuria, kiek jiems natos leidžia, o Žoskenas pats valdo natas. Žoskeno kūryba laikoma vienu iš aukščiausių renesanso polifoninės vokalinės muzikos pasiekimų.
 
Žymiausiais Žoskeno kūriniais įvardijami:
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
* [http://www.oxfordmusiconline.com/subscriber/article/grove/music/14497?q=Josquin+des+Prez&search=quick&pos=1&_start=1#firsthit Oxford Music Online]
* Sherr, Richard, ed. The Josquin Companion. Oxford: Oxford University Press, 2000.
* Strohm, Reinhard. The Rise of European Music, 1380-1500. Cambridge: Cambridge University Press, 1993.
 
== Nuorodos ==
 
* [http://imslp.org/wiki/Category:Josquin_Desprez Josquin des Prez kūrinių natos, ištraukos Petrucci Music Library tinklalapyje
* [http://www.medieval.org/emfaq/composers/josquin.html Josquin des Prez biografija ir diskografija medieval.org tinklalapyje]
* [http://www.thefamouspeople.com/profiles/josquin-desprez-432.php Josquin des Prez thefamouspeople.com tinklalapyje]
9 336

pakeitimai