|
kas tu esi per gyvis?
'''Ekosistema''' [[Ekologija|ekologijoje]] – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų [[wikt:aplinka|aplinkos]] elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitos]] bei [[energija|energijos]] pasikeitimo procesai, [[sistema]]. Tai yra [[organizmas|organizmų]] [[bendrija]] tam tikroje [[buveinė]]je.
Tai vieningas darinys, kuris apima gyvus [[organizmas|organizmus]] ([[augalas|augalus]], [[gyvūnas|gyvūnus]] ir kitus gyvuosius organizmus – [[biocenozė|biocenozę]]) bei jų gyvenamosios vietos veiksmių kompleksus (arba [[biotopas|biotopus]]). Supaprastintai vaizduojant [[Biotopas]] + [[Biocenozė]] = Ekosistema. Kai kurie autoriai ekosistemą laiko pagrindiniu ekologijos vienetu.
Ekosistemos sąvoką [[1935]] metais pirmą kartą panaudojo [[JK|britų]] botanikas ''Arthur Tansley''. Tačiau pati sąvoka jau buvo sukurta [[1930]] metais A. Tansley kolegos ''Roy Clapham''. Pagal E. Odum, ekosistema – tai sistema, apimanti visus funkcionuojančius organizmus tam tikroje teritorijoje ir sąveikaujanti su fizine [[Natūrali aplinka|aplinka]], kur dėl energijos srauto tarp gyvosios ir negyvosios [[gamta|gamtos]] susiformuoja tam tikros struktūros.
Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma, veikianti kaip ekologinis vienetas. Ekosistemą palaiko nuolat [[gamta|gamtoje]] vykstantys procesai. [[medžiaga|Medžiagos]] ekosistemoje juda ratu, energiją gauna iš [[saulė]]s. Energijos kelias ekosistemoje yra kryptingas bet ne ciklinis. Medžiagų judėjimas ekosistemoje gali būti gana uždaras, tačiau ne energijos. Medžiagų judėjimą gyvieji organizmai veikia kaip:
* '''vartotojai''' ([[heterotrofai]]), maitinasi gamintojais arba kitais vartotojais (ypač gyvūnai, įskaitant [[žmogus|žmones]]),
* '''gamintojai''' ([[autotrofai]]), gaminantys [[organinė medžiaga|organines medžiagas]] iš [[neorganinė medžiaga|neorganinių]] ir energijos (saulės [[šviesa]], cheminė energija), visų pirma augalai ir [[bakterija|bakterijos]],
* '''skaidytojai''', kurie mirusius gamintojus ir vartotojus suskaido į neorganines daleles (daugiausia bakterijos ir [[grybai]]).
Esant visoms trims grupėms ekosistema gali išlikti gana [[autonomija|autonomiška]].
Visi toje vietovėje gyvenantys organizmai sudaro [[bendrija|bendriją]]. Ekosistema, kaip [[buveinė]], gali būti labai skirtingo dydžio. Tai gali būti [[tropinis miškas]] arba netgi mūsų [[virškinamasis traktas]] ([[mikrobas|mikrobų]] ekosistema).
Skirtingos ekosistemos paprastai skiriamos [[geografija|geografinių]] barjerų, tokių kaip [[dykuma|dykumos]], [[kalnas|kalnai]], [[vandenynas|vandenynai]] arba yra kitaip izoliuotos (pvz., [[ežeras|ežerai]], [[upė]]s). Ekosistemos ribos nėra griežtos, ekosistemos viena su kita persidengia. Iš principo visą [[žemė|Žemę]] galima laikyti viena ekosistema arba ežerą dalinti į keletą ekosistemų, priklausomai nuo pasirinkto masto.
Organizmai ekosistemoje paprastai yra gerai nusistovėjusiame balanse tarpusavyje ir su jų aplinka. Kiekvienas jos elementas sistemoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Ekosistema yra atvira ir tam tikru mastu savarankiška [[savireguliacija|savireguliacinė]] sistema, t. y. jos augalai ir gyvūnai gamina visas patiems reikalingas medžiagas. Tačiau naujų aplinkos faktorių ar naujų rūšių atsiradimas gali sukelti [[katastrofa|katastrofiškus]] padarinius, o kartais visiškai sugriauti ekosistemą ir daugelio jos pirminių [[rūšis|rūšių]] žūtį. [[Žmogus]] yra vienas iš daugelio ekosistemos elementų, nuo kurių funkcionavimo, t. y. tam tikrų veiksmų, priklauso sistemos stabilumas.
labas rytas
| 