Kilkio nomas: Skirtumas tarp puslapio versijų

19 pridėta baitų ,  prieš 7 metus
S
S (Perkeliamos 29 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q210097.)
| vikiteka =
}}
'''Kilkio nomas''' ({{gr|Νομός Κιλκίς}}) - – vienas iš [[Graikijos nomai|Graikijos nomų]], [[Centrinės Makedonijos periferija|Centrinės Makedonijos periferijos]] dalis. Sostinė - – [[Kilkis]] (17,4 tūkst. gyv.).
 
== Geografija ==
Į vakarus nuo Kilkio yra Paiko kalnas (1650 m), dalis Kerkinio kalnų (1874 m) šiaurės rytuose ir Krousija (1179 m) rytuose.
 
Šiaurėje, ant sienos su Makedonija, yra [[Dojrano ežeras]].
 
=== Ribos ===
Su Kilkio nomu ribojasi:
* rytuose - – [[Serių nomas]],
* pietuose - – [[Salonikų nomas]],
* vakaruose - – [[Pelos nomas]],
* šiaurėje - – [[Makedonija|Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija]] ([[Gevgelijos savivaldybė|Gevgelijos bendruomenė]]).
 
== Istorija ==
Senovėje dabartinio Kilkio nomo teritorijoje buvo kelios karalystės. Vėliau kraštą užėmė [[Senovės Makedonija|senovės Makedonijos]] karalystė, kurių valdžia pasibaigė [[Trečiasis Makedonijos karas|Trečiojo Makedonijos karo]] metu, kai kraštą užvaldė [[Romos imperija]]. 395  m. Romos imperija suskilo, ir kraštas atiteko Rytų Romos imperijai, vėliau - – [[Bizantijos imperija]]i.
<br />X a. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai, jame apsigyveno [[bulgarai]]. XI a. ta dalis vėl grįžo Bizantijai.
 
Apie 500  m. kraštą valdė [[Osmanų imperija]].
<br />XIX a. pabaigoje prasidėjo kova dėl Makedonijos, kai dėl šio krašto kovojo Bulgarija ir Graikija. Po [[Pirmasis Balkanų karas|Pirmojo Balkanų karo]] 1912  m. rytinė krašto dalis atiteko Bulgarijai. Po [[Antrasis Balkanų karas|Antrojo Balkanų karo]] kraštas atiteko Graikijai. Jame apsigyveno daug graikų, pasitraukusių iš:
* Šiaurės Makedonijos (dabartinė Makedonijos respublika), ypač iš Gevgelijos, Bogancio, Dojrano ir [[Strumica|Strumicos]].<ref>[in Greek: "Trapped...the„Trapped…the Greeks of Skopje"Skopje“, Dimitrios Alexandrou, Erodios, Thessaloniki 2008]</ref>,
* Šiaurės Trakijos (dabar Bulgarija). Jie atsikėlė po ''Neuilly'' sutarties pasirašymo, o bulgarai iš šio krašto išsikėlė į Bulgariją. Kraštas pasidarė beveik grynai graikakalbis.
* Mažosios Azijos. Jie atsikėlė pasibaigus 1919–1922  m. Graikijos-Turkijos karui, kai prasidėjo apsikeitimas gyventojais po [[Lozanos tarptautinė konferencija|Lozanos sutarties]] pasirašymo.
Iki 1939  m. kraštas buvo Salonikų nomo dalis, o 1939  m. buvo suformuotas Kilkio nomas.<ref name="Establishment">{{cite book | title=Administrative subdivisions of countries: a comprehensive world reference, 1900 through 1998 | first=Gwillim | last=Law | publisher=McFarland | year=1999 | isbn=9780786407293 | page=152}}</ref>
Po Antrojo pasaulinio karo ir [[Graikijos pilietinis karas|Graikijos pilietinio karo]] teko atstatyti daug pastatų. Gyventojų skaičius padidėjo.
 
== Savivaldybės ==
[[Vaizdas:Kilkis municipalities numbered.svg|thumb|left|250px|Kilkio nomo savivaldybės]]
{| class="wikitable"
! Demas<br />(Nr. žemėlapyje) !! YPES kodas !! Centras<br /><small>(jei vadinasi kitaip)</small> !! Pašto kodas !! Teritorijos<br />kodas
|-
| ''Axioupoli'' (2)|| 2801 || || 614 00 || 23830-3
| ''Mouries'' (8)|| 2809 || ''Stathmos Mourion'' || 610 03 || 23410-31
|-
| ''Pikrolimni'' (9)|| 2810 || ''Mikrokampos'' || 570 01 || 23431-9
|-
| ''Polykastro'' (10)|| 2811 || || 612 00 || 23430-2
|-
! Kinotita<br />(Nr. žemėlapyje) !! YPES kodas !! Centras<br /><small>(jei vadinasi kitaip)</small> !! Pašto kodas !! Teritorijos<br />kodas
|-
| ''Livadia'' (12)|| 2808 || || 614 00 || 23430-3
34 231

pakeitimas