Džunija: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
S
S (įtraukta Kategorija:Kurortai naudojant HotCat)
{{city/Libano miestas
|pavadinimas = Džunija
|origpavadin = بيت الدينجونيه
|paveikslėlis = Beirut jounieh.jpg
|paveikslėlio tekstas = Džunija
}}
 
'''Džunija''' ({{ar|جونية}})  – [[Libanas|Libano]] pajūrio miestas, esantis 16  km į šiaurę nuo [[Beirutas|Beiruto]]. Džunija žinoma dėl pajūrio kurortų, naktinio gyvenimo, turgaus, uosto. Iš čia gondola pakylama į Harisą kalnuose, kur yra Libano ledi šventykla. Pakely į Harisą yra ''Bkerké'' kalva, nuo kurios matosi Džunijos įlanka. Ant jos yra įsikūręs Maronitų katalikų bažnyčios patriarchas. Džunijoje ir apylinkėse gyvena daug krikščionių maronitų. Tai didžiausias [[maronitai|maronitų]] miestas pasaulyje, o Džunijos įlanka laikoma gražiausia Libane.
 
== Istorija ==
Džunija buvo sujungta su gretimomis vietomis keliais, kuriomis važinėdavo karietos. Tarp tų vietovių buvo ''Bkerké'', kai Dawud Basha valdė [[Libano kalnai|Libano kalnus]]. Jis buvo sujungtas ir su Gaziru 1867–1868  m., nepaisant vietinių pasipriešinimo. Valdant Rustum Basha Džunija sujungta keliu su Beiruto tiltu. Valdant Wasa Basha ([[1883]]–[[1892]]  m.) kelias ėjo į šiaurę iki [[Batrunas|Batruno]]. [[1892]]  m. Džunija geležinkeliu sujungta su Beirutu. [[1876]]  m. mieste buvo virš 300 parduotuvių, 5 šilko fabrikai, 3 viešbučiai, 3 sulčių fabrikai, dirbtinio ledo fabrikas, „Baghos“ bankas, kelios burlaivių statyklos.
 
[[1906]]  m. Ibrahim Beik Al-Soud ''Libano gidas'' teigė, kad Džunijoje gyveno 2400 žmonių. Prancūzai ir maronitų patriarchas rėmė uosto atidarymą komerciniams laivams. Džunija suklestėjo, kai ji tapo oficialiu Libano kalnų uostu.
 
[[1913]]  m. ir mandato laikais Džunija patyrė nuosmukį, kai dalis prancūzų administracijos buvo perkeltos į Beirutą. Po Pirmojo pasaulinio karo Džuniją nusilpnino badas ir ekonominė stagnacija. [[1932]]  m. mieste buvo 1286 šeimos. Vieninteliai aktyvūs sektoriai buvo mokyklos, smulkieji amatai, citrusinių medžių sodinimas, [[cukranendrė|cukranendrių]] ir daržovių auginimas. Situacija pasikeitė tik valdant prezidentui [[Fuad Chehab]], kuris modernizavo miestą, padedamas prancūzų inžinieriaus Ekochar. [[1959]]  m. čia atsikėlė pirmieji bankai. [[1975]]  m. buvo 6 bankai, dabar yra 38 bankai.
 
Žemės kaina pakilo penkis kartus [[1960]]–[[1965]]  m.
 
Džunijoje išsiplėtė statybų sektorius, miestas tapo komerciniu ir turizmo centru.
 
[[1980]]–[[1990]]  m. Džunijoje apsigyveno daug Beiruto pirklių. Pasibaigus kovoms Libane, Džunija tapo sausakimšomis cemento džiunglėmis, pajūris ir žalios zonos buvo užstatytos.
 
== Miestai partneriai ==