Džunija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džunija''' (Arabų k. جونيه, {{ar '''Junia''', |جونية}}) – [[Libanas|Libano]] pajūrio miestas, esantis 16 km į šiaurę nuo [[Beirutas|Beiruto]]. Džunija žinoma dėl pajūrio kurortų, naktinio gyvenimo, turgaus, uosto. Iš čia gondola pakylama į Harisą kalnuose, kur yra Libano ledi šventykla. Pakely į Harisą yra ''Bkerké'' kalva, nuo kurios matosi Džunijos įlanka. Ant jos yra įsikūręs Maronitų katalikų bažnyčios patriarchas. Džunijoje ir apylinkėse gyvena daug krikščionių maronitų. Tai didžiausias [[maronitai|maronitų]] miestas pasaulyje, o Džunijos įlanka laikoma gražiausia Libane.

Džunija buvo sujungta su gretimomgretimomis vietomvietomis keliais, kuriomkuriomis važinėdavo karietos. Tarp tų vietovių buvo ''Bkerké'', kai Dawud Basha valdė Kalnų[[Libano Libanąkalnai|Libano kalnus]]. Jis buvo sujungtas ir su Gaziru 1867-18681867–1868 m., nepaisant vietinių pasipriešinimo. Valdant Rustum Basha Džunija sujungta keliu su Beiruto tiltu. Valdant Wasa Basha ([[1883]]–[[1892]] m.) kelias ėjo į šiaurę iki [[Batrunas|Batruno]]. [[1892]] m. Džunija geležinkeliu sujungta su Beirutu. [[1876]] m. mieste buvo virš 300 parduotuvių, 5 šilko fabrikai, 3 viešbučiai, 3 sulčių fabrikai, dirbtinio ledo fabrikas, Baghos„Baghos“ bankas, kelios burlaivių statyklos.

[[1906]] m. Ibrahim Beik Al-Soud ''Libano gidas'' teigė, kad Džunijoje gyveno 2400 žmonių. Prancūzai ir maronitų patriarchas rėmė uosto atidarymą komerciniams laivams. Džunija suklestėjo, kai ji tapo oficialiu Kalnų Libano kalnų uostu.

[[1913]] m. ir mandato laikais Džunija patyrė nuosmūkįnuosmukį, kai dalis prancūzų administracijos buvo perkeltos į Beirutą. Po Pirmojo pasaulinio karo Džuniją nusilpnino badas ir ekonominė stagnacija. [[1932]] m. mieste buvo 1286 šeimos. Vieninteliai aktyvūs sektoriai buvo mokyklos, smulkieji amatai, citrusinių medžių sodinimas, [[cukranendrė|cukranendrių]] ir daržovių auginimas. Situacija pasikeitė tik valdant prezidentui [[Fuad Chehab]], kuris modernizavo miestą, padedamas prancūzų inžinieriaus Ekochar. [[1959]] m. čia atsikėlė pirmieji bankai. [[1975]] m. buvo 6 bankai, dabar yra 38 bankai.

Žemės kaina pakilo penkis kartus [[1960]]-–[[1965]] m.

[[1980]]-–[[1990]] m. Džunijoje apsigyveno daug Beiruto pirklių. Pasibaigus kovoms Libane, Džunija tapo sausakimšomis cemento džiunglėmis, pajūris ir žalios zonos buvo užstatytos.

* {{Flagicon|France}} [[GustaviaGustavija]], Saint[[Šv. BarthelemyBartolomėjaus sala|Šv. Bartolomėjus]], [[Prancūzija]]