04:13, 14 kovo 2013 versija taisyti Addbot (aptarimas \| indėlis) 47 103 keitimai S Perkeliamos 37 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q193188. ← Prieš tai darytas keitimas		22:46, 30 balandžio 2013 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Pink knitting in front of pink sweatshirt.JPG\|thumb\|240px\|Mezgimas rankomis]] [[Vaizdas:Greifer.JPG\|thumb~~\|right~~\|240px\|Mezgimo staklės]] '''Mezgimas''' — – audeklo gaminimas supinant vieną, kartais kelis siūlus. Panašiai kaip [[nėrimas\|nėrime]], mezgant siūlų kilpelės ištraukiamos viena per kitą. Mezgimui rankomis naudojami įvairūs virbalai, mezgimo [[pramonė]]je naudojamos [[mezgimo staklės]]. Nuo [[nėrimas\|nėrimo]] mezgimas skiriasi tuo, kad sudaromos daug kilpelių (ne viena), kurios būna suvertos ant [[virbalas\|virbalo]], vėliau mezgant perkeliamos ant kito. == Istorija == [[Vaizdas:Shepherd Sitting Up.jpg\|thumb\|right\|240px\|Mezgėjas (1855 m., graviūra)]] Seniausi megzti gaminiai rasti [[senovės Egiptas\|senovės Egipto]] kapuose. Jie datuojami VI a. pr. m. e. Jiems daugiau kaip trys tūkstančiai metų. Tikriausiai tai ne patys seniausi mezginiai, nes jie atlikti tobula mezgimo technika, pasižymi subtilia raštų ir spalvų kompozicija. Surasti mezginių paveikslai beveik nieko nesiskyrė nuo dabartinių. Mezgimas buvo žinomas ir [[Antika\|Antikoje]]. Nepaprastai suklestėjo [[Helenizmas\|helenizmo]] laikais, kai [[Aleksandras Didysis]] ne tik sukūrė valstybę, kuri apjungė tautas nuo Viduržemio jūros iki Indo ir Gango, bet ir skatino kultūros mainus. Iš tų laiku rasti nuostabūs mezginiai. Pirmaisiais eros amžiais datuojami ir metaliniai virbalai, kurių nemaža rasta [[germanai\|germanų]] kapuose palei [[Reinas\|Reiną]]. Naują impulsą mezgimui vystytis kraštuose aplink Viduržemio jūrą suteikė [[arabai\|arabų]] užkariavimai ~~VII-XII~~VII–XII a. Arabų ir arabizuoti mezginiai, surasti Šiaurės Afrikoje, Pietų Ispanijoje ir kitur pasižymi gražiu ir sudėtingu geometriniu piešiniu, ryškiais raštais. Apie [[XII a.]] mezgimas įsitvirtino, suvešėjo kiekvienoje šalyje reikšdamasis vis kitaip, priklausomai nuo papročių ir klimato. Manoma, kad mezgimą vidurio ir šiaurės [[Europa\|Europoje]] platino [[Kryžiaus žygiai\|Kryžiaus karų]] dalyviai, šio meno išmokę iš savo priešininkų Artimuosiuose Rytuose. Tarp jų buvo anglų karalius [[Henrikas IV]], kuris visur puikavosi savo megztomis kojinėmis. Pradžioje mezgimas buvo vyrų privilegija, už savo monopoliją jie kovojo net specialiais įstatymais. Išliko žinių, kad kiti karaliai neleisdavo nešioti megztų rūbų, už nepaklusimą žmonės būdavo baudžiami arba gaudavo mokėti akcizo mokestį. Iš pradžių mezgimas buvo menas, it tik Viljamui Li [[1589]] m. išradus mezgimo mašiną, kuri greitai išplito [[Prancūzija\|Prancūzijoje]], o vėliau ir kitur, tapo amatu. [[XIX a.]] mechanizavus mašinos sparčiai pradėjo vystytis ir buvo manyta, kad bus išstumtas rankinis mezgimas, bet taip neatsitiko. Rankų darbas tapo dar labiau vertinamas. == Mezgimas Lietuvoje == Eilutė 23: Senovės Lietuvoje, o gal tiksliau [[baltai\|baltų]] gentyse, megzta mediniu ir kauliniu, o vėliau ir metaliniu vąšeliu, kauliniais ir metaliniais virbalais. Tai patvirtina ne tik lietuvių, o latvių, prūsų, skalvių, kitų genčių ir tautų kapinynai. Itin anksti imta megzti juostos, kuriomis būdavo apvyniojamos kojos. Vėliau kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys. Iki praėjusio amžiaus naudota natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažytus pakulinius, lininius, vilnonius verpalus, medvilnę. Mezgimo verpalai, raštai, spalvos priklausė nuo mezginio paskirties. Vasarai megzta iš lininių arba medvilninių, rudeniui - – iš [[vilna\|vilnonių]] verpalų. Kasdien rengtasi vienspalviais su nedideliais papuošimais, išeiginiai rūbai raštuoti, dažniausiai dvispalviai. Dažniausiai sutinkamos ramios, pastelinės spalvos. Labiausiai paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai. Geometriniai motyvai buvo sudaromi iš tiesių ar laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių. Apstu saulučių, žvaigždučių, snaigių. Iš augalinių motyvų populiariausios [[lelija\|lelijos]], [[rūta\|rūtos]], [[ąžuolas\|ąžuolo]] lapai, [[tulpė]]s, varpeliai ir [[Dobilas\|dobiliukai]]. Tačiau raštai nebuvo nuolat kartojami. Priešingai, juos nuolat perkurdavo, tobulindavo. Eilutė 39: Mezgimo raštai skirstomi į '''vienspalvius''' ir '''daugiaspalvius'''. Vienspalvis raštas būna tada kai mezgame vienos spalvos siūlais, keičiant mezgimo techniką, sudarant įvairias akis. Mezginio paviršius priklausys nuo to, kaip siūlai supinami, sumezgamos akys. Reljefinis raštas gaunamas, kai mezginio paviršius yra nelygus. Kiauraraštis – didinant ar mažinant ant virbalo esančių akių skaičių. Pynės gaunamos sukryžiuojant vienas akis su kitom. Daugiaspalviai raštai susiklosto tada, kai mezgame iš kelių spalvų siūlų. Mezgame paprastai lygiuoju mezgimu. Mezgant daugiaspalvius raštus labai svarbu yra spalvų derinimas. Eilutė 45: === Virbalai === [[Vaizdas:Knitting needles sizes straight.png\|thumb\|right\|240px\|Įvairių dydžių virbalai]] Virbalai gaminami iš [[plienas\|plieno]], [[plastmasė]]s, [[aliuminis\|aliuminio]], medžio, kitų medžiagų. Patys geriausi yra [[nikelis\|nikeliuoti]] plieniniai virbalai. Svarbiausia virbalų savybė - – jie turi būti patogūs. Jie neturi būti per daug buki ir per daug aštrūs. Virbalų yra kelių rūšių. Su trumpais virbalais mezgamos pirštinės, kojinės. Jie komplektuojami po 5, būna maždaug 20 cm. Ilgi virbalai (38-45 cm) komplektuojami po 2, jais mezgami megztukai, šalikai, sijonai. Žiediniai virbalai sujungiami ilgu plastmasiniu ar plieniniu valu. Virbalai skiriasi savo dydžiu, numeriais. Virbalo numeris nusako jo skersmenį. Pvz.: ketvirto numerio virbalai yra 4 mm skersmens. Virbalai turi būti bent du kartus storesni už siūlą. Neteisingai pasirinkus virbalus mezginys bus nedailus – kietas neelastingas ar per daug retas. {{Commons\|Category:Knitting\|no=T}}

Mezgimas: Skirtumas tarp puslapio versijų