Dainininkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 85.255.58.205 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas) |
|||
Eilutė 4:
Dainininkų profesionalų būta nuo seno Rytų šalyse, [[Senovės Graikija|Senovės Graikijoje]], [[Senovės Roma|Senovės Romoje]]. [[Viduramžiai]]s [[Europa|Europoje]] garsėjo bardai, trubadūrai, minezingeriai. Dainavimas Europoje ypač suklestėjo [[XVII a.]] Susiklostė keletas krypčių (kamerinis, operinis dainavimas), stilių, nacionalinių mokyklų. Paplito kantileninis, koloratūrinis dainavimas, ypač didelę reikšmę dainavimo raidai turėjo ''[[bel canto]]'', skatinęs operos plėtotę. [[XVII a.]] – [[XVIII a.]] greta operos svarbią vietą užėmė kamerinis dainavimas, gyvavęs didikų rūmuose, bažnyčiose.
Suklestėjus operai atsirado žymių dainininkų, kurie ištobulino ne tik bel canto, bet ir kitus dainavimo būdus – [[kantilena]], [[koloratūra]], [[rečitatyvas]]. Dainavimas svarbus ir pramoginėje muzikoje (šansonetė). [[XX a.]] antroje pusėje paplitus [[popmuzika]]i, ypač rokui, ansambliams, pradėta dainavimą jungti su rečitavimu, kalbėjimu, šnabždesiu ir t. t.<ref>{{VLE|IV|416|[[Arvydas Karaška]]|Dainininkas}}</ref> Kompozitoriai muziką dažniausiai kuria atsižvelgdami į dainininko balso ypatybes.
== Klasifikacija ==
| |||