Komiksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

217 pridėta baitų ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Bot: Migrating 102 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1004 (translate me))
No edit summary
[[Vaizdas:Petit Sammy éternue.jpg|220px|thumb|[[Winsor McCay]] – Mažojo Semio čiaudulys]]
 
'''Komiksas''' – sugretinti nuosekliai einantys vaizdai ({{en|juxtaposed sequential picturial art}}). Vaizdai turi sekti vienas po kito. Išskyrus komiksus, piešiniai (pavyzdžiui, [[karikatūra|karikatūros]] ar iliustracijos) paprastai nėra gretinami. Nuosekliai – reiškia, kad piešiniai turi sudaryti eilę, kurioje turi matytis logiškas nuoseklumas, t. y. ant sienos pakabinti penki skirtingi žmonių portretai šiai taisyklei netinka. Kitais žodžiais, komiksas – tai įvykis ar istorija papasakota piešiniais.
 
Komiksus vertėtų priskirti medijos kategorijai, kadangi iš esmės jie atlieka tą pačia funkciją kaip ir kitos medijos, t. y. saugo ir perduoda informaciją", .<ref>[http://zudykreklama.lt/896-komiksai-reklamoje Profesiolaus žiniatinklio „Zudykreklama.lt“ įrašas apie komiksus ir reklamą]</ref>
 
Šiuo metu kuriami paties įvairiausio žanro, stiliaus bei pavidalo komiksai. Gana dažnai komiksų siužetai panaudojami vaidybiniams (dažniausiai fantastikos) filmams, pvz.: „[[Matrica (1999 filmas)|Matrica]]“, visa „[[Betmenas|Betmeno]]“ serija, „Narsioji„[[Narsioji širdis“širdis]]“.
 
Dažniausiai komiksai būna komedijos ar veiksmo žanro kūriniai, nors gali pasakoti ir gyvenimiškas istorijas, dažniausiai – manga ([[Clover]], [[Bremen (manga)|Bremen]], [[Kobalto]], [[Slam DrunkDunk]]).
 
[[Japonija|Japonijoje]] komiksai įgavo savitą, nacionalinį pavidalą ir pasaulyje tapo žinomi [[manga|mangos]] vardu.
Komiksų užuomazgų randama visais laikais, kai buvo paišoma ir tapoma, tačiau dabartinį savo pavidalą jie įgavo [[XX amžius|XX amžiuje]], kai atsirado pigios pramoginės bulvarinės spaudos poreikis Vakarų kultūros šalyse ir ypač [[JAV]].
 
Klausimas kada buvo sukurtas pirmasis komiksas iki šiol kelia daug diskusijų. Dauguma teigia, kad tai buvo amerikiečių komiksų juostelė „The Yellow Kid“, išspausdinta 1896 m., kuri atrodė kaip tikras komiksas. Aišku viena: tarp pirmųjų buvo, Krazy„Krazy Kat and PopeyePopeye“ ([[Popajus]]), išspaudinti 1929 m. <ref>[http://www.bullspress.lt/lithuania/Syndication/Products/Comics1/ Straipsnis apie komiksus „Bullspress.lt“]</ref>
 
== Komiksas ir reklama ==
„KomiksųKomiksų media“medija išsiskiria tuo, kad leidžia žaisti idėjomis ir bandyti visas ribas, ko negali jokia kita žiniasklaidos priemonė. Iliustracija svarbi idėjos ir teksto sustiprinimui, bet kurioje situacijoje. Komiksų pagalba, jų stebėtojui viskas atrodo daug prienamiauprieinamiau, patraukliau. <ref>[http://www.bullspress.lt/lithuania/Syndication/Products/Comics1/ Straipsnis apie komiksus „Bullspress.lt“]</ref>
Dėl šios priežasties šioje medijoje nišą atrodo [[reklama]]. Dažnai komiksai yra medija, skirta ne vien pramogai. Kryptingas komiksų panaudojimas tam tikroms idėjoms perteikti gali būti itin veiksmingas.
Vis dažniau Lietuvoje komiksai panaudojami reklaminiams tikslams, tačiau šio reiškinio mastai dar toli gražu neprilygsta užsienietiškiems.
 
Kitaip nei paprastame skelbime, pieštinių pasakojimų specifika leidžia išreikšti veiksmą, judesį, garsą nejudančioje erdvėje. Tekstas yra sustiprinamas iliustracijomis, tačiau paliekama daug vietos ir skaitytojo fantazijai. Visa tai, kas, pavyzdžiui, reklaminiame klipe yra pateikiame tiesiogiai (garsai, greitis ir pan.), komiksuose atsiskleidžia per individualų skaitytojo suvokimą. Todėl kai kuriais atvejais komiksais žinia perduodama daug prienamiauprieinamiau bei patraukliau. Be figūrų ir veiksmo dinamikos taip pat būtina paminėti ir spalvinę išraišką. Komiksuose veikia ir vaizdinys, ir tekstas. Vaizdai perduoda dinamiką ir sukelia poveikį spalvomis. Taigi yra veikiami visi svarbiausi regos receptoriai. Rega teigiateikia didžiąją dalį visos žmogui prieinamos informacijos. Dar vienas komikso pranašumas yra jo gebėjimas „sutalpinti“ savyje didelį kiekį informacijos – ką paprastas tekstas sugeba perteikti keliasdešimtyje puslapių, komiksas geba sutelkti į keletą.
 
Komikso kaip medijos turinys neturėtų būtų apibrėžiamas tik pačia papasakota istorija, taip pat svarbūs ir kiti veiksniai įtakojantys turinį: ką pasako tekstas ir ką – piešiniai.
Reklamuojant savo produktą komiksu galima rinktis iš gausybės skirtingų kelių:
 
# naudotis pieštiniu gerai žinomo asmens atvaizdu;
# kurti savitą veikėją;
# orientuotis į situaciją, kurioje galima būtu paaiškinti kaip ir kodėl vertėtų naudotis reklamuojamu produktu;
# istorijos gali būti nuotaikingos, ironiškos, pamokančios, verčiančios susimąstyti.
 
=== Reklamos pavyzdžiai Lietuvoje ===
Žvelgiant iį lietuviškų reklaminių komiksų pavyzdžius negalima nepaminėti Lietuvos institutasinstituto išleisto komikso „Kyoko in Lietuva“, skirto pristatyti mūsų šalį užsienyje. Komikso pasirinkimas informacijos apie Lietuvą sklaidai tik įrodo šio žanro populiarumą užsienyje.
 
Kaip vieną iš labiausiai nevykusių pavyzdžiupavyzdžių, kuris tikrai nepravertė kokybiškai komunikacijai, galime įvardinti 1997 m. Vytauto LadsbergioLandsbergio prezidentinės kampanijos paveikslėlius. Galbūt šiuo metu panašūs paveiksliukai ir nebūtunebūtų vertinami neigiamai, tačiau 1997 m. politika, o juo labiau toks visai šaliai svarbus įvykis kaip prezidento rinkimai buvo vertinami per rimtai, kad juose būtų galima naudoti humorą. Iš kitos pusės, vėlgi pats humoras buvo savotiškas ir susilaukė kritikos – esą tai ne humoras, o kaip elementarus gyrimąsisgyrimasis ir konkurentų menkinimas.
 
Kiti paminėjimo verti pavyzdžiai galėtų būti nespalvoti „Gyvojo jogurto” ir Omnitel „Sonio Eriko ir Nokios” bei „O Komandos” komiksai. <ref>[http://zudykreklama.lt/896-komiksai-reklamoje Profesiolaus žiniatinklio „Zudykreklama.lt“ įrašas apie komiksus ir reklamą]</ref>
 
== Skaitytojas ==
Tyrimų apie komiksų skaitytojus Lietuvoje nėra. Pateikiama informacija iš interviu su ''iksai.com'' įkūrėjoįkūrėju Audriumi: „Lietuviški komiksų skaitytojai yra labiausiai susiję su geek’ų subkultūra. Dominuotų vyriška lytis, amžius būtų nuo moksleivių iki studentų. Ir daugiau komiksų skaitytojų būtų miestuose, nes didesnės pajamos ir didesnė tikimybė, kad prekyboje bus komiksų, negu kaimo vietovėse. Kai kurie puslapio ''Komiksai.com'' lankytojai iš mažesnių miestelių sako, kad jų gyvenamojoje vietoje komiksų visiškai nėra, todėl jie komiksus skaito tik internete.“ <ref>[http://zudykreklama.lt/896-komiksai-reklamoje Profesiolaus žiniatinklio „Zudykreklama.lt“ įrašas apie komiksus ir reklamą]</ref>
 
== Komiksai ir erotika ==
Komiksų suaugusiesiems istorija siekia net trečią dvidešimto amžiaus dešimtmetį. Tų laikų komiksai suaugusiesiems vadinami „tijuana''tijuana bibles“bibles'' – kvadratinės aštuonių puslapių knygutės iš pigaus popieriaus ir juodo rašalo. Šie kūriniai neretai buvo rasistiški (juodaodžiai vaizduojami ypač plačiomis lūpomis ir t. t.) bei pažeidžiantys [[autorinės teisės|autorines teises]]. Juose buvo vaizduojami populiarūs paprastų komiksų herojai ar net garsūs asmenys – be šių sutikimo.
 
Kol XX a. viduryje amerikiečių komiksų autorius persekiojo moralės sergėtojai, suklestėjo [[Europos komiksai]]. Ypač – prancūzų leidykla „La terrain vague“, jie darė viską, kas buvo draudžiama JAV. Šioje leidykloje 1962 m. buvo sukurtas ir žanro šedevras – Jeano Claude’oClaude ForrestoForrest „Barbarella“, kurį gana greitai – 1968 m. ekranizavo amerikiečiai. Roger VadimoVadim kūrinį (Barbarelą vaidino Jane Fonda) platintojai pavadino kaip pirmą erotinės fantastikos filmą pasaulyje.
 
Erotikos riba komiksuose – ginčytina, kadangi, skirtingai nuo kino, čia nėra fotorealizmo, taigi erotika atrodo švelnesnė. Sudėtingos realių žmonių kūno padėtys, mimika neatitinka supaprastintos, kartais ir schematiškos komiksų realybės. Pavyzdy, tiek „Barbarella“ tiek komiksai apie [[Asteriksas|Asteriksą ir Obeliksą]] gerokai šiurkštesni ir vulgaresni ekrane nei Uderzo ir Goscini pieštas originalas.
 
Stipriausios erotikos tradicijos yra japoniškuose komiksuose. Vienas iš pavyzdžių yrabūtų toksne tik smurtu bet ir erotika pasižymintis „[[Berserk]]“. Iš dažniausiai gana erotiškos mangos (mažai pridengtos įspūdingų apvalumų merginos) išsivystė hentai žanras. [[Hentai]] – tai ypač nepatogūs seksualinio turinio komiksai. Savo ruožtu žanras skirstomas į ''yaoi'' (homoseksualūs veikėjai) ir ''yuri'' (homoseksualios moteriškos lyties veikėjos).
 
== Komiksai Lietuvoje ==
Lietuvoje dar iki šiol dar nėra pilnai susiformavusi komiksų kultūra, kai tuo tarpu kitose šalyse komiksai užima didelę dalį rinkos. Tai lėmė per vėlus jų atsiradimas ir klaidingas požiūris į juos. Net ir [[XXI a.]] pasirodę vakarų komiksų vertimai Lietuvoje, pvz., ''[[X-Menai|X-men]]'', ''[[Žmogus-voras|Žmogus Voras]]'', greitai išnyko iš prekybos centrų.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Komiksų knyga]]
* [[Grafinis romanas]]
 
== Šaltiniai ==
46 789

pakeitimai