Kilnusis erelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kilnieji ereliai vieni didžiausių tarp [[Tikrieji ereliai|tikrųjų erelių]] ({{La|Aquila}}) genties, o Lietuvoje tarp [[Plėšrieji paukščiai|plėšriųjų paukščių]] savo dydžiu prilygsta [[Jūrinis erelis|jūriniam ereliui]] (kilniojo erelio ilgesnis kūnas, bet labai nežymiai mažesnis svoris). Jūrinių erelių pateles ir patinai žymiai skiriasi dydžiu ir svoriu. PatelėsPateles gali užaugti iki 90-100 cm, o patinėliai vidutiniškai 10 cm mažesni. Sparnų tarpugalis patinėlių nuo 190-210 cm, kada patelių yra 200-230 cm. PatinėliaiPatineliai sveria nuo 2.8 kg iki 4.6 kg, patelės -pateles 3.8 kg - 6.7 kg. Uodega - 34-42 cm.

Išgyvena apie 20 metų, bet Šveicarijoje buvo užtiktas paukštis išgyvenęs 26 metus, Švedijoje net 32 metus. NepatikimiNepatikimais šaltiniaišaltiniais teigiayra teigiama apie nelaisvėje išgyvenusįišgyvenusi iki 40 metų.

Vidurio Europoje daugiausiai aptinkami perintys paukščiai [[Alpės]]e, ir [[Karpatai|Karpatuose]]. [[Šiaurės Europa|Šiaurės Europoje]] dažniau sutinkami perintys [[Škotija|Škotijoje]], [[Skandinavija|Skandinavijoje]], šiaurinėje ir centrinėje [[Rusija|Rusijoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Estija|Estijoje]] (peri apie 40-50 porų), rečiau [[Latvija|Latvijoje]], kurioje kaip manoma gyvena daugiau kaip 10 porų. Į Lietuvą užklysta traukimo metu bei žiemą, bet oficialiai perinčių porų Lietuvoje dar neaptikta, nors jiems veistis LietuvojeLietuvos sąlygos panašios kaip ir Latvijoje, Baltarusijoje, kurkuriose žinoma, jog kilniejikaip ereliaižinia poruojasi.

Kilnieji ereliai gaudydami grobį, naudoja savo vikrumą ir greitįgreiti, su labai galingais [[nagai]]s čiupdami auką. Tad kilniųjų erelių maisto racionas labai įvairus, nors priklauso nuo regiono kuriame gyvena ar metų laiko. Pavyzdžiui, [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] jie dažniausiai minta [[kiškiniai]]s ir [[voverės|voveraitėmis]], kas sudaro apie 83.9 proc. jų dietos. Pagal svarbumą jų mitybos racione įprastai antroje vietoje yra įv. paukščiai. Arba kartais jie tiesiog plėšikauja atimdami grobį iš kitų plėšriųju paukščių, arba nubaidokaip juoskad (pavyzdžiuigrifų, grifus)kuriuos nubaido nuo gulinčios dvėselienos.

MintaNors bendrai jie minta (pasigauna) [[triušis|triušiais]], [[švilpikas|švilpikais]], [[voverė|voveraitėmis]] ir stambesniaisstambiasniais gyvūnais, kaip -kad [[lapės|lapėmis]], naminėmisnaminėm ir [[vilpišys|laukinėmislaukinė katėmiskatėm]]. Jeigu nepakankamai pasigauna minėtųpaminėtų žvėrelių ar paukščių, ypač žiemos metu, tai ėda net dvėselieną ir [[ropliai|roplius]] arba puola didesnius žvėris, pavyzdžiui,kaip kad [[kalnų ožys|kalnų ožius]] ir net [[šiaurės elnias|šiaurės elnius]]. KilniejiJo ereliaikaip taipmaisto patracionas kartaisyra mintaužfiksuotos [[gulbė|gulbėmisgulbės]], [[Pilkoji gervė|pilkosiomispilkosios gervėmisgervės]], [[fazanai|fazanais]], [[kranklys|krankliaiskrankliai]], [[Balnotasis kiras|balnotaisiaisbalnotieji kiraiskirai]] ir kitaiskiti [[plėšriaisiaisplėšrieji paukščiaispaukščiai]]: kaip kad [[vištvanagis|vištvanagiaisvištvanagiai]], [[medžioklinis sakalas|medžiokliniai sakalaissakalai]], [[sakalas keleivis|sakalai keleiviaiskeleiviai]], [[tūbuotasis suopis|tūbuotaisiaistubuotieji suopiaissuopiai]]. Užfiksuota, kad savo maisto racionui užmušdavo ir suaugusią [[stirna|stirną]]. Su kilniojo erelio [[Eurazija|Euraziniais]] porūšiais, kai kurios [[Azija|Azijos]] [[stepės|stepių]] medžiotojų tautos sumedžiodavo ir tebemedžioja net [[vilkas|vilkus]].