14:34, 14 balandžio 2013 versija taisyti 84.240.26.7 (aptarimas) Palikta pagrindinė kategorija ← Prieš tai darytas keitimas		08:36, 26 balandžio 2013 versija taisyti anuliuoti 81.7.79.140 (aptarimas) Papildymas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:IndianoceanLT.PNG\|right\|240\|Indijos vandenynas]]~~{{vikižodynas}}~~ '''Indijos vandenynas''' – trečias pagal dydį [[vandenynas]], užima maždaug 20 % viso žemės vandens paviršiaus. Didesnioji dalis išsidėsčiusi Pietų pusrutulyje. Jis neturi tiesioginio ryšio su [[Arkties vandenynas\|Arkties vandenynu]]. Šiaurėje ribojasi su [[Azija\|Azijos]] žemynu (Indijos subkontinentu), vakaruose su [[Arabijos pusiasalis\|Arabijos pusiasaliu]] ~~pusiasaliu~~ ir [[Afrika]], rytuose su [[Malakos pusiasalis\|Malakos pusiasaliu]], Sundos salomis ir [[Australija]], pietuose su [[Antarkties vandenynas\|Antarkties vandenynu]]. Riba su [[Atlanto vandenynas\|Atlanto vandenynu]] eina per 20° rytų ilgumos meridianą į pietus nuo Afrikos, o su [[Ramusis vandenynas\|Ramiuoju vandenynu]] – 147° rytų ilgumos meridianą. Šiauriausia Indijos vandenyno dalis yra [[Persijos įlanka]] siekianti 30° šiaurės platumą. == Geografija == Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km², tūris – 292 131 000 km³. Didžiausios salos – [[Madagaskaras\|Madagaskaro]], [[Indonezija\|Indonezijos]], [[Šri Lanka\|Šri Lankos]] yra kontinentinės kilmės. Ketvertas didžiausių salynų – Komorų, Seišelų, Maldyvų, [[Mauricijus\|Mauricijaus]]. Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km², tūris – 292 131 000 km³, tūris – 292 131 000 km³. Vidutinis gylis – 3 890 m. Pats giliausias vandenyno taškas [[Javos duburys\|Javos duburyje]], jo gylis 7 450 m. Į šiaurę nuo 50” pietų platumos dugna dengia dumblo nuosėdų storymės (iki 4 km). == Salos == Kaip svarbus tranzitinis kelias tarp [[Afrika\|Afrikos]] ir [[Azija\|Azijos]], vandenyną yra daugelio konfliktų scena. Dėl jo dydžio nei viena tauta negalėjo sekmingai dominuoti vandenyne, kol [[JK\|Didžioji Britanija]], beveik iki [[1800]] m., valdė aplinkines kontinentines teritorijas. ▼ Vandenyno krantai mažai raižyti, salų nedaug. Didžiausios kontinentinės kilmės salos – [[Madagaskaras]], [[Indonezija]], [[Šri Lanka]]. Keturi didžiausi salynai – [[Komorai\|Komorų]], [[Seišelių salos\|Seišelų]], [[Maldyvai\|Maldyvų]], [[Mauricijus\|Mauricijaus]]. == ~~Aplinka~~Dugno reljefas == Afrikos, Indijos ir Antarktikos žemyninės plokštės susieina ~~[[Indija\|~~Indijos]] vandenyne, jų sujungimus žymi vandenyno vidurio ~~kalnagubrių~~kalnagūbrių atsišakojimai. Kontinentiniai vandenyno šelfai yra siauri, apie 200 km į plotį, išskyrus esančio vakarinėje Australijos pakrantėje kurio plotis siekia 1000 km. Vidutinis Indijos vandenyno gylis 3 890 m. Pats giliausias vandenyno taškas Javos duburyje, jo gylis 7 450 m. Į šiaurę nuo 50” pietų platumos dugna dengia dumblo nuosėdų storymės (iki 4 km). Vakarinėje vandenyno dalyje tęsiasi [[povandeninis kalnagūbris]], kurio centre yra giluminių lūžių. Dėl šių lūžių dažnai vyksta [[žemės drebėjimas\|žemės drebėjimai]] ir [[ugnikalnių išsiveržimas\|ugnikalnių išsiveržimai]]. == Klimatas == Į šiaurę nuo [[Pusiaujas\|ekvatoriaus]] klimatas [[musoninis klimatas\|musoninis]]. ~~Stiprūs~~Nuo ~~šiaurės~~spalio ~~rytų~~iki ~~vėjai~~balandžio mėnesio pučia ~~nuo~~stiprūs ~~spalio~~šiaurės ~~iki~~rytų ~~balandžio~~[[vėjas\|vėjai]], ~~mėnesio;~~o nuo gegužės iki spalio vyrauja pietvakarių vėjai. [[Arabijos jūra\|Arabijos jūroje]] susiformavęs stiprus [[musonas ~~atneša~~]] Indijos subkontinentui atneša [[lietus\|lietų]]. Pietų pusrutulyje vėjai yra švelnesni, bet vasaromis ~~audros~~šalia [[Mauricijus\|Mauricijaus]] būna galingų ~~audrų šalia~~ [[~~Mauricijus~~audra\|~~Mauricijaus~~audrų]]. ~~Kada~~Kai ~~musonų~~musoninių vėjų kryptys pasikeičia, [[ciklonas\|ciklonai]] neretai atsimuša į ~~Arabų~~Arabijos jūros ir [[Bengalijos įlanka\|Bengalijos įlankos]] krantus. Pietuose yra atšiauriausi vandenyno rajonai, tam didelę įtaką daro [[Antarktida]]. == Ekonomika == Indijos vandenyne veisiasi gausybė žuvų. Šelfe daug naudingųjų iškasenų. Vandenyno šiaurės vakarų pakrančių šalyse, kur beveik nėra gėlo vandens, gėlinami druskingi vandenys. == Istorija == ▲Žemėlapyje Indijos vandenynas pirmą kartą atsirado XVI amžiuje. Kaip svarbus tranzitinis kelias tarp [[Afrika\|Afrikos]] ir [[Azija\|Azijos]], ~~vandenyną~~vandenynas yra daugelio konfliktų scena. Dėl jo dydžio nei viena tauta negalėjo sekmingai dominuoti vandenyne, kol [[JK\|Didžioji Britanija]], beveik iki [[1800]] m., valdė aplinkines kontinentines teritorijas. {{Vandenynai}} {{SavStr}}▼ {{Commons\|Indian Ocean\|no=T}} {{Link GA\|lv}} ▲{{SavStr}} {{vikižodynas}} [[Kategorija:Indijos vandenynas\| ]]

Indijos vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų