Airija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmieji gyventojai Airijoje;gladonijoje atsirado [[Akmens amžius|akmens amžiuje]]. Apie 300 m. pr. m. e., pereinamajame periode tarp [[Bronzos amžius|bronzos]] ir [[Geležies amžius|geležies amžiaus]], saloje pasirodė [[keltai]]. [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais sala buvo žinoma kaip ''Hibernia''. Romėnai salos nebuvo nukariavę, čia susiformavo keletas karalysčių ir kunigaikštysčių. V a. pr. per britų vergus Airiją pasiekė krikščionybė. Paplitus krikščionybei prasidėjo pirmasis Airijos suklestėjimo laikotarpis, kurį nutraukė [[Vikingai|vikingų]] žygiai. [[1169]] m. Airiją užkariavo nahui [[normanai]] ir nuo to laiko prasidėjo [[Anglija|Anglijos]] dominavimas saloje. Anglų užkariautojai konfiskavo airių žemes, o airius ištrėmė į nederlingus salos vakarus. Dėl anglų stambiųjų žemvaldžių politikos 1845–1849 m. kilusio bado metu mirė 1,5 mln. airių ir daugelis buvo priversti emigruoti į Ameriką. Tuo tarpu britų valdininkai vilkino priemones skirtas badui nutraukti.

Nuo [[1801]] m. [[sausio 1]] d. iki [[1922]] m. [[gruodžio 6]] d. visa Airijos sala buvo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] dalis. Nuo [[1874]] m., o ypač nuo [[1880]] m., kai Airijos parlamentinei partijai ėmė vadovauti [[Charles Stewart Parnell]], ši partija ėmė siekti Airijai autonomijos (''Home Rule''), išliekant Jungtinės Karalystės sudėtyje. Nuo [[1886]] m. tarp airių protestantų ėmė stiprėti ir junionistų judėjimas, nes protestantai, kurių didžioji dalis buvo atkraustytų dar Kromvelio laikais škotų ir anglų palikuonys, bijojo diskriminacijos, taip pat ekonominių ir socialinių privilegijų praradimo, jei airių katalikams pavyktų įgauti tikrą politinę valdžią. Nors junionistų judėjimas egzistavo visoje saloje, tačiau [[XIX a.]] pb. – [[XX a.]] pr. jis ypatingai stiprus buvo [[Alsteris|Alsteryje]], kuris pasižymėjo didesne industrializacijaosindustrializacija nei likusi šalies dalis. Bijota, kad katalikai gali įvesti tarifinius barjerus, kurie neigiamai paveiktų Alsterio regioną. Be to, Alsteryje buvo daugiau protestantų nei kitose šalies dalyse ir junionistai sudarė daugumą keturiose regiono grafystėse. Vadovaujant Dubline gimusiam serui [[Edward Carson]] ir serui [[James Craig]] (vėliau Lord Craigavon) junionistų judėjimas tapo karingu. [[1914]] m. siekdamas išvengti sukilimo Alsteryje [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|britų ministras pirmininkas]] [[Herbert Asquith]], susitaręs su Airių palamentinės partijos vadovybe, į autonomijos Airijai suteikimo aktą įdėjo nuostatą, kad autonomija suteikiama 26 iš 32 grafysčių, o likusių statusas turėjo būti nustatytas vėliau. Autonomijos aktas taip ir neįsigaliojo, nes buvo nutarta jį sustabdyti iki tuo metu prasidėjusio [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigos. Tuo metu tikėtasi, kad karas baigsis iki [[1915]] m. Tikėdamiesi teigiamo Airijos autonomijos klausimo sprendimo airiai katalikai dešimtimis tūkstančių stojo savanoriais į britų armiją.