Lietuvių liaudies muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atšauktas naudotojo 178.16.43.4 (Aptarimas) darytas keitimas 4437417 |
|||
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
{{Lietuvos kultūra}}
'''Lietuvių liaudies muzika''' arba '''lietuvių muzikinis folkloras'''
== Bendri bruožai ==
Didelė dalis lietuvių liaudies muzikos yra labai archajiška, apeiginės paskirties
Lietuvių tautos istorija rodo, kad jų protėviai nuo senų senovės savo gyvenimą siejo su žemės darbais. Žemė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, svarbiausi rūpesčiai ir džiaugsmai. Lietuviai dievino [[Gamta|gamtą]], tikėjo žmonių pavirtimu medžiais, akmenimis ar gyvais gamtos padarais. Visa tai formavo tautos būdą, dvasią ir tuo pačiu, meną.
Eilutė 14:
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
Lietuvių liaudies vokalo [[ornamentika]] labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia [[melizma|melizmomis]], subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos
=== Lietuvių liaudies dainų stiliai ===
Lietuvių liaudies dainas galima skirstyti į 3 stilius, būdingi skirtingiems etnografiniams regionams: [[vienbalsiškumas]] ([[monofonija]]), [[homofonija|homofoninis daugiabalsumas]], [[heterofonija]] (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir [[polifonija]].
Vienbalsumas būdingas dzūkams. Dainos nepaprastai gražios, dainingos ir dažniausiai liūdnos. Dzūkų dainų ritmas gana sudėtingas,- dažnai besikeičiančiu metru, nereguliariai pasikartojančiais akcentais, kuriantis laisvo, nesuvaržyto pasakojimo įspūdį. Daugiabalsumas būdingiausias Žemaitijai, kur jis ypač archajiškas, tačiau daugiau ar mažiau paplitęs po visą Lietuvą. Be to, žemaičiai savo melodijose mėgo išskirti aukščiausiąją gaida ir ją patęsti. Tai skiriamasis žemaičių dainų bruožas.
Šiaurės aukštaičiai dainavo daugiabalses dainas. Jų dainos linksmos, daug paprastesnio. Dainos šiek tiek švelnesnės, dainingesnės. [[Heterofonija]] būdingiausia rytų Lietuvai, Aukštaitijai.
Eilutė 27:
=== Lietuvių liaudies dainų žanrai ===
Lietuvių liaudies dainų žanrai skirstomi pagal paskirtį. Čia išskiriamos keturios pagrindinės dainų rūšys: [[sutartinė]], [[giesmė]], [[rauda]] ir daina (siaurąja prasme).
[[Vaizdas:Vaiguva Tolminkiemyje 2007 Skuduciu sutartine.ogv|thumb|200px|[[Skudučiai]]s atliekama [[sutartinė]]. Groja [[Vaiguva (ansamblis)|Vaiguva]], [[tolminkiemis|Tolminkiemyje]] 2007
'''[[Sutartinė]]s''' yra archajiškas aukštaičių dainavimo stilius. Dauguma sutartinių atliekamos su šokio judesiais. Sutartinės yra vieni seniausių dviejų
'''[[Rauda]]''' yra veikiausiai pats seniausias žanras, susijęs su laidojimo ir vestuvių apeigomis. Jos skirstomos į raudas (laidotuvių) ir verkavimus (vestuvių) ir atliekamos subtiliai imituojant verkimą. Profesionalūs raudotojai, kviečiami į laidotuves ir vestuves atlikti subtilių raudojimų, sugebėdavę pravirkdyti minias žmonių.
'''[[Giesmė]]''' yra krikščioniškos kilmės ir, palyginus su kitais žanrais, labai jaunas. Dauguma giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis
'''Dainos''' siaurąja prasme daugiausia susijusios su kasdienybės, buities ritualais. Jos skirstomos į daugybę rūšių pagal savo paskirtį:
* [[Vaikų dainos]]
* [[Vestuvių dainos]]
* [[Karinės-istorinės dainos]]
* [[Kalendorinių apeigų dainos]]
* [[Darbo dainos]]
* [[Baladė]]s
== Lietuvių liaudies instrumentinė muzika ==
{{main|Lietuvių muzikiniai instrumentai}}
[[
[[
Lietuvoje nuo seno dominavo dvi muzikinės kultūros: stygininių (vakaruose) ir pučiamųjų (rytuose). Greičiausiai ši instrumentikos specifika nulėmė ir vokalo ypatybių formavimąsi. Vėlesniais laikais šie arealai niveliavosi, iš kitų kraštų atėjo naujų instrumentų.
Vieni populiariausių lietuvių liaudies instrumentai buvo [[kanklės]] ir [[birbynė]].
Kanklės
Birbynė
Dabar rečiau girdimi muzikos instrumentai yra [[skrabalai]], [[kelmas]] ir [[daudytės]]. Skrabalai
Daudytės ir [[ragas (muzika)|ragai]] giminingi tuo, kad jais, kaip ir [[skudučiai]]s, galima išgauti tik vieną garsą. Senovėje jais būdavo grojami įvairūs signalai, pvz., medžioklės, ganymo arba pašto. Keliais ragais arba daudytėmis būdavo grojamos sutartinės. Ragus dirbdavo iš gyvulių ragų, o vėliau iš medžio išlaikant medžio formą. Liaudies muziką sudaro ne vien dainos, bet ir instrumentinė muzika. Liaudies muziką vartoja simfonijų kompozitoriai savo kūryboje.
Kiti lietuvių liaudies instrumentai:
eilutė 64 ⟶ 65:
* Membranofonai: [[būgnai]]
* Chordofonai (styginiai): [[pūslinė]], [[cimbolai]]
* Pučiamieji aerofonai: [[skudučiai]], [[vilioklis]], [[švilpukas]], [[molinukas]], [[lamzdelis]], [[švilpa]], [[tošelė]], [[ubikas]], [[birbynė]], [[medžioklės ragas]], jaučio ragas, [[ožragis]],
* Laisvieji aerofonai: ūkas,
Esama vėlyvesnių laikų instrumentų, klasifikuotinų panašiai, tačiau paplitusių didelėje Europos dalyje, nepriskirtinų prie etninės muzikos, tačiau puikiai adaptuotų etninėje kultūroje: [[bosas]], [[smuikas]], [[armonika]], [[akordeonas]], [[lyra]], [[mandolina]], [[gitara]], [[klarnetas]], [[balalaika]] ir t. t.
eilutė 72 ⟶ 73:
{{main|Lietuvių liaudies šokiai}}
Žaidimų ir šokių vokalinis atlikimas iš esmės priklauso kitiems žanrams, daugiausia apeiginiams: kalendorinių apeigų, vestuvių ir kt… Esminis skirtumas tarp jų, jog žaidimai seniau buvę išskirtinai apeiginės paskirties, susiję su senuoju tikėjimu, vėliau tapo vaikų mėgstamu žanru prarasdami savo pirminę prasmę ir paskirtį. Šokiai dažnai vėlesnės kilmės, dažniausiai skirti pasilinksminimui, dažnai įtraukiami į apeigas, pakeisdami žaidimus. Šokiai patyrė didelę kaimyninių kraštų įtaką, taip pat perėmė daug žaidimų elementų.
== Liaudies muzika dabar ==
[[Vaizdas:Lithuanian folklore performance.jpg|thumb|Apeigų folkloro grupės
[[Vaizdas:Vaiguviskiai.jpg|thumb|Lietuviško folkloro grupė [[Vaiguva (ansamblis)|
[[Vaizdas:Folk dances.jpg|thumb|Šokėjai tautiniais drabužiais]]
Šiais laikais sparčiai nykstant senosioms tarmėms ir seniesiems dainininkams, dažnai tenka mokytis iš antrinių šaltinių ir perteikėjų. Dainavimo manieros taip pat dažnai praranda savo subtilumą, grožį, kartais net išsigimsta. Kai kurie atlikėjai imituoja senus dainininkus, dėl to dainos skamba nenatūraliai ir nemaloniai, yra sugadinamos. Kiti atlikėjai visiškai perdirba dainų atlikimo techniką, dėl to dainos skamba visiškai neautentiškai, prarasdamos bet kokį subtilumą ir tampa mažiau įspūdingos. Esama labai mažai daininkų, kuriuos būtų galima laikyti liaudies dainų atlikėjais profesionalais, o autentiški liaudies muzikos įrašai su senų žmonių balsais nėra labai patrauklūs klausytojams.
=== Ansambliai ===
Lietuvoje kiekviename mieste, miestelyje, stambesniuose kaimuose veikia žmonių beisdominčių liaudies muzika ir kultūra būreliai ir klubai, kuriems prigijo populiarus terminas „folkloro ansambliai“. Dauguma jų stengiasi ne tik išmokti tradicines dainavimo ypatybes, bet dažnai ir originaliai improvizuoja, kuria savitą stilių, bei manieras, praturtina folklorą modernia muzika ir egzotiškais instrumentais. Esama daugybė populiariosios muzikos grupių, kurių pagrindinė veikla populiarinti liaudies muziką naujomis formomis. Folkloras įgyja naujų avangardinių ir šiuolaikinių formų, jungiamas su džiazu, roku, elektronika, klasika: „[[Atalyja]]“, „[[Žalvarinis]]“,
Daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų veikia folkloro ansambliai, vienas seniausių [[Vilniaus universitetas|VU]] ansamblis „[[Ratilio]]“, [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos
[[XX amžius|XX]] a. pradžioje taip pat buvo tradicinių muzikinių žaidimų, pavyzdžiui, Kupiškėnų vestuvės. Kai kurie iš žinomiausių šiuolaikinių kaimo ansamblių: [[Marcinkonys]] ([[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]]
Esama folkloro ansamblių savo veiklą koncentruojančių išskirtiniai ties apeiginiu žanru, vienas populiariausių tokių ansamblių yra folkloro ansamblis
Folkloro ansambliuose praktikuojamas ne tik etninis muzikavimas, bei domimasi senąja pasaulėžiūra, bet ir tęsiamos tradicinio liaudies kostiumo tradicijos siekiančios ypač senus laikus, propaguojami amatai: audimas, siuvinėjimas, senojo tradicinio kostiumo puošyba, ornamentikos tradicijos (siekiančios neolitą). Kiti ansambliai pasirenka stilizuotus ir supaprastintus kostiumus, arba kuria naujus menkai dekoruotus kostiumus išryškindami archeologinę
=== Šventės, festivaliai ===
[[1924]]
Kiti pagrindiniai festivaliai
„Baltica“
== Šaltiniai ==▼
{{ref}}▼
== Nuorodos ==
* [http://www.aruodai.lt/dainos/?info=apie_el Lietuvių dainuojamosios tautosakos katalogas]
* [http://ausis.gf.vu.lt/eka/index.html Anthology of Lithuanian ethnoculture]
▲== Šaltiniai ==
▲{{ref}}
{{Lietuvių liaudies muzika}}
[[Kategorija:Lietuvių liaudies muzika| ]]
|