|
'''Bonas''' ('''Bön''') – senoji [[Tibetas|Tibeto]] dvasinė tradicija, vyravusi Tibete prieš [[VII amžius|VII a.]] įsivyraujant [[budizmas|budizmui]].
Bono tradicijos istoriją sunku rekonstruoti, nes pirmieji rašytiniai dokumentai apie ją yra iš IX ir X a., t. y. ilgą laiką po to, kai budistai ėmėsi naikinti vietinius tikėjimus ir religines praktikas.<ref name ="Kværne1995">Kværne, Per. (1995) [http://books.google.com/books?id=ZSuuyhy06xIC&lpg=PA6&ots=2buk7LTLiO&dq=bon%20tibet&lr&pg=PA5#v=onepage&q&f=false The Bon religion of Tibet: the iconography of a Living Tradition, Part 2]. London: Serindia, ISBN 0906026350</ref> Be to, istorikas [[Per Kværne]]<ref name ="Kværne1995"/> nurodo, kad "''bonu"'' vadinamos trys skirtingos tradicijos:
*ikibudistinės Ikibudistinės tibetiečių religinės praktikos, kurios "prastai''„prastai rekonstruotos [tačiau] iš esmės skiriasi nuo budizmo"budizmo“'', ir yra [[monoteizmas|monoteistinės]];
* [[Sinkretizmas|sinkretinėSinkretinė]] religija, kuri atsirado Tibete X ir XI a., turinti stiprią [[Šamanizmas|šamanizmo]] ir [[animizmas|animizmo]] įtaką, mokslininkų dažnai laikoma "''neortodoksine budizmo forma"'';
*"plati „Plati ir amorfiška liaudies tikėjimų visuma"visuma“, įskaitant ateities būrimą.
Kiti mokslininkai nelinkę atsieti bonąbono nuo budizmo;. [[Christopher Beckwith]] boną vadina "vienu„vienu iš dviejų Tibeto budizmo formų"formų“<ref>Christopher I. Beckwith, ''The Tibetan Empire in Central Asia: A History of the Struggle for Great Power Among Tibetans, Turks, Arabs, and Chinese During the Early Middle Ages'' (Princeton University Press, new ed. 1993: ISBN 0-691-02469-3), p. 20.</ref> ir teigia, kad "nepaisant''„nepaisant populiarios nuomonės apie nebudistinės religijos bono egzistavimą Tibeto imperijos laikotarpiu, nėra tai pagrindžiančių įrodymų... Nors tam tikrais aspektais ir skiriasi nuo kitų sektų, bonas yra budizmo formaforma“''."<ref>Christopher I. Beckwith, ''Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present'' (Princeton University Press, 2009: ISBN 978-0-691-13589-2), p. 414.</ref>
[[Dalai Lama XIV]] pripažįsta bono tradiciją kaip penktąją pagrindinę Tibeto dvasinę mokyklą, šalia [[Nyingma]], [[Sakya]], [[Kagjupa]] ir [[Gelug]] budizmo mokyklų, nepaisant istorinės konkurencijos tarp bono tradicijos ir budizmo Tibete.
PriesagaTibetiečių kalboje priesaga ''-po'' arba ''-pa'' pridedama prie daiktavardžio tibetiečių kalboje nurodant asmenį, esantį iš tos vietos ar darant tą veiksmą;, taigi "bönpo" reiškia bono tradicijos pasekėją.<ref>"Introductory History of the Five Tibetan Traditions of Buddhism and Bön." Alexander Berzin. Berlin, Germany, January 10, 2000. [http://www.berzinarchives.com/web/en/archives/study/history_buddhism/general_histories/introduction_history_5_traditions_buddhism_bon.html]</ref>
Tarp svarbiausių Bon siekių yra ugdyti nuoširdumą, išvalyti ir nutildyti triukšmo kupiną sąmonę, atskleisti [[ripga]] - transendentinę natūralią kunokūno ir proto sąsają, kai [[dualizmas]] užtemsta ir [[dukkha]] (kančia) nebeįtakoja bönpo;. [[sambhogakayaSambhogakaya]] (astralinis kūnas) ir [[nirmanakaya]] (fizinis kūnas) yra suderinti palankiame rezonanse.
== Istorija ==
=== Įkūrimas ===
Tradiciškai bono religijos įkūrėju laikomas [[Tonpa Shenrab Miwoche|Tönpa Shenrab Miwoche]]. Pagal tradiciją jis esą gimęs [[Tagzig Olmo Lung Ring]] šalyje, laikoma [[axis mundi]] ir siejama su [[Kailašas|Kailašo kalnu]] vakarų Tibete.
=== Konkurencija su budizmu ===
VII a. Tibetą pasiekus [[Budizmas|budizmui]], tarp šių tradicijų kilo arši konkurencija, ypač valdant [[Langdarma]]i. Ilgainiui bonas ėmė prarasti įtaką ir Tibeto politiniopolitinis elitoelitas buvojį marginalizuotasmarginalizavo. ▼
▲VII a. Tibetą pasiekus [[Budizmas|budizmui]], tarp šių tradicijų kilo arši konkurencija, ypač valdant [[Langdarma]]i. Ilgainiui bonas ėmė prarasti įtaką ir Tibeto politinio elito buvo marginalizuotas.
=== Primityvusis Bonas ===
Senaisiais amžiais atstovavo vietinį [[šamanizmas|šamanizmą]] ir [[animizmas|animizmą]] Tibete bei jo apylinkėse.
Pagal bono tradiciją, kai kurios iš praktikų, tokių kaip [[dievas|dievų]] iškvietimas (''lha gsol ba'') ir [[piktoji dvasia|piktųjų dvasių]] išvarymo (''sel ba'') [[ritualas|ritualai]] buvo pateikti paties Tonpa Šenrabo, [[priešistorė|priešistoriniais laikais]] jam lankantis Kongpo (pietryčių Tibetas).
Panašūs ritualai vėliau buvo įtraukti į bono mokymų ir praktikų sistemą, žinomą kaip „Devynių nuoseklių kelių arba važiuoklių“ (''theg pa rim dgu'') mokymas. Ši šamanistinių praktikų įvairovė šiandien žinoma kaip "Priežastiniai„Priežastiniai Bono keliai"keliai“ (''rgyu'i theg pa''). „Priežastinių kelių“ mokymai ir praktikos [[filosofija|filosofiniu]] požiūriu laikomi [[dualizmas|dualistiniais]], nes, [[dievas|dievai]] (''lha''), atstovaujantys šviesiosioms tvarkos jėgoms, vadinamoms ''Jė'', ir [[demonas|demonai]] (''bdud''), atstovaujantys [[tamsa]]i bei [[chaosas|chaosui]] vadinamam ''Ngam'', egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų suvokimo. Tokiu būdu praktikuojantys dažniausiai atlieka ritualus, pritraukiančius teigiamas dievų [[energija]]s ir atstumiančius neigiamą piktųjų dvasių bei [[demonas|demonų]] įtaką (''gdon'').
Šamanistinių bono tekstų tyrinėjimai rodo, kad šie tekstai nėra [[indai|indiškos]] kilmės., Tačiautačiau, kaip ir budizmas apskritai, Jungdrung Bonas visiškai neigia kruvinų [[aukojimas|aukojimų]] praktikas (''dmar mchod''), kadangi šių praktikų kilmė priskiriama demonams [[kanibalas|kanibalams]] Sinpo (''srin po''), o ne Tonpa Šenrabui. Taigi bono [[lama|lamos]] net priežastinių bono kelių nesieja su šamanizmu ar [[šamanas|šamanais]], vis dar klestinčiais [[Nepalas|Nepalo]] kalnuose ir atlikinėjančiais kruvinus aukojimus.
{{Gcheck}}
=== Senasis Bonas ===
SenasisSenąjį bonasboną, vadinamasvadinamą ''bon rnying ma'' arba Jungdrung Boną ''g’yung drung bon'', sudaro mokymai ir praktikos, priskiriamos Šenrabui Miuvočė, kuris žinomas dar ir kaip ypatingų aukščiausių mokymų: ([[sutra|Sutros]], [[tantra|Tantros]] bei [[Dzogčenas|Dzogčeno]]) šaltinis ir mokytojas (tib. ''ston pa''). Šiuos mokymus savo pasekėjams perdavė Olmo Lungringe, kuris tapatinamas su Tagzigo šalimi (šiuolaikiniai [[Tadžikistanas]] ir [[Pakistanas]]). Jis paliko žemėjeŽemėje ir kituose lygmenyse, būdamasjis pasiliko Čimed Cugphudo įsikūnijimu (''Chi med gtsug phud'').
Manoma, kad šie Tonpa Šenrabo mokymai, užrašyti jo gyvenimo periodu arba vėliau, buvo perkelti iš Olmo Lungringo į Šangšungo šalį šiaurės vakarų Tibete, kur buvo išversti iš tagzigo į šangšungo kalbą. Panašu, kad šangšung buvo savarankiška kalba, besiskirianti nuo [[tibetiečių kalba|tibetiečių kalbos]], tikriausiai gimininga Vakarų Himalajų Tibeto birmiškajam [[dialektas|dialektui]] Kinauri. Tai nebuvo dirbtinai sukurta [[kalba]], sugalvota Bono sekėjų, tamsukurta kalba, kad atitiktų budistinių [[rankraštis|rankraščių]] indiškąjį [[sanskritas|sanskritą]].
Manoma, jog Tibeto [[karalius|karaliaus]] Mutri Canpo (''mu khri btsan po'') valdymo laikais kai kurie Bono tekstai, ypač Tėviškos tantros (''pha rgyud''), atkeliavo iš Šangšungo į Centrinį Tibetą ir buvo išversti į tibetiečių kalbą.
Bonpo tikina, jog kaip tik tuo metu tibetiečiai įgijo [[Rašto sistema|raštą]], kurio pagrindas buvo Marjig (''sMar yig'') [[abėcėlė]] naudojama šangšungo kalboje. Ši abėcėlė davė pradžią ume (''bdus med'') abėcėlei, kuria ir šiais laikais dažnai rašomi tibetiški bonpo tradicijos rankraščiai.
Bonpo išgyveno du vienas po kito sekusius persekiojimo ciklus. Pirmasis vyko aštuntojo Tibeto karaliaus Driguno (''bri gung'') Canpo ir antras – didžiojo Tibeto budistų karaliaus Tricong Deceno valdymo laikais, aštuntame mūsų eros amžiuje.
Persekiojamieji išminčiai, pasak [[tradicija|tradicijos]], paslėpė savo mokymo tekstus įvairiose Tibeto vietovėse ir jo apylinkėse, taip pat [[Butanas|Butane]]. ŠieŠiuos slaptislaptus tekstaitekstus pradėtiatrado atrastidešimtąjame nuošimtmetyje dešimtojoir šimtmečio.žinomi Jie žinomijie kaip iš naujo rastieji tekstai, arba „Paslėptosios brangenybės“ (''gter ma''). Kai kurie tekstai niekada nebuvo paslėpti kaip [[terma|termos]], o išliko nenutrūkstamanenutrūkstamai eile perduodamiperduodant iš lūpų į lūpas. Šiekaip tekstaižodinė žinomi kaiptradicija (''snyan rgyud'', - „Žodinė tradicija“). Jie buvo užrašyti ankstyvuoju periodu. Vienas tokios „žodinės tradicijos“ mokymų pavyzdys – Šang Šung Njėndžiud (''snyan rgyud'')., Šią tradicijąkurią aštuntajame šimtmetyje žymiojo mokytojo Tapihritsos nurodymu jo mokinys Gerpungpa (''Gerpungpa'') užrašė slaptų glaustų žodinių nurodymų forma (''man ngag'', {{Sa|upadeša}}). Kartais senovės [[išminčius|išminčiai]], lamos arba dievybės tekstus užrašydavo ekstaziškų [[vizija|vizijų]] metu arba pasikeitusios [[sąmonė]]s būsenoje. Vienas tokių pavyzdžių – garsusis Tonpa Šenrabo gyvenimo aprašymas, žinomas kaip Zidžid (''gZi brjid''), kurį Lodamui Ningpo (''bLo ldan snying po'', gim. [[1360]] m.) padiktavo [[kalnas|kalnų]] [[dvasia|dvasios]]. Šis tekstų skirstymas tikriausiai panašus į Njingma tradicijos [[klasifikacija|klasifikaciją]]. Ji savo tekstusTekstai skirstoskirstomi į kama (''bka' ma'') - tiesioginę nepertraukiamą mokymų liniją ir terma (''gter ma'') - naujai atrastus paslėptus mokymus. Šie tekstai priklauso senojo Bono atmainai, klestėjusiai vakarų ir Centriniame Tibete iki pat mūsų dienų.
Tonpa Šerabo atskleisti Bono mokymai skirstomi į tris tradicinius jo gyvenimo aprašymus. Manoma, kad Tonpa Šerabas atskleidė tris Bono mokymų ciklus:
* Devyni Keliai (arba devynios nuoseklios praktikos stadijos) vedančios į Nušvitimą„nušvitimą“ (''theg pa rim dgu'')
* Keturi Bono portalai ir penktasis – Brangenybių Lobis (''bon sgo bzhi mdzod lnga'')
* Trys Mokymųmokymų ciklai, kurie– skirstomi į išorinius, vidinius ir slaptuosius (''bka' phyi nang gsang skor gsum'')
Šie devyni Keliai arba devynios Nuoseklios Priemonės, vedančios į nušvitimą (''theg pa rim dgu''), apibūdinamos pagal tris skirtingas paslėptų tekstų (''gter ma'') sistemas, kurios buvo paslėptos ankstyvuoju Bono persekiojimo periodu ir vėl buvo atrastos vėlesniais šimtmečiais. Šios trys slaptų raštų sistemos apibūdinamos pagal jų radimo vietą.
* '''PietiniųPietinė lobių sistema''' (''lho gter lugs''). Šie tekstaiTekstai vėl buvo atskleisti Pietų Tibete, Drigcam Takare (''brig mtsham mtha' dkar'') ir Butane, Paro vietovėje (''spa gro''). Juose Devyni keliai skirstomi į "Keturis„Keturis Priežastiniuspriežastinius Kelius"kelius“, kuriuose gausu [[mitas|mitų]] ir [[magija|magiškų]] šamanistinių [[ritualas|ritualų]]. Šie ritualaiRitualai aprašomi kaip energijų valdymas norint pasiekti pasaulietinės sėkmės. Po jų seka penki aukštieji dvasiniai keliai, žinomi kaip Pasiekimo„Pasiekimo Keliaikeliai“. Šių praktikų tikslas - ne valdžia ar sveikata, klestėjimas šiame pasaulyje, o apibrėžtų dvasinių tikslų įgyvendinimas: išsilaisvinimas nuo samsaros kančių, patiriamų nesibaigiančiame persikūnijimų rate. Galutinis – aukščiausiasis šioje devynių dalių klasifikacijoje – mokymas yra Dzogčenas.
* '''Šiaurinė Lobiųlobių sistema''' (''byang gter lugs''). Šie tekstųTekstų lobynai buvo aptikti įvairiose vietovėse, esamoseesančiose šiauriau nuo Centrinio Tibeto. Deja, anot Lopono Tenzino Namdako, dabar nedaug žinoma apie šią sistemą šiuo metu žinoma nedaug.
* '''Centrinė Lobiųlobių sistema''' (''dbus gter lugs''). - tai tekstaiTekstai, kurie buvo naujai atrasti Centriniame Tibete, taip pat ir didingame Budistiniame vienuolyne Samjė vienuolyne. Apskritai šis mokymų skirstymas identiškas Njingmos (''Tibeto Budizmo'') Devynių„Devynių Važiuokliųvažiuoklių sistemaisistemai“. Manoma, jog kai kuriuos iš šių Bono tekstų į Tibetą iš [[Indija|Indijos]] atvežė didis Tibeto [[vertėjas]] Vairočana, vertęs tiek Budistinius, tiek ir Bono veikalus.
'''Keturi Bono Portalaiportalai ir Penktasispenktasis Lobynaslobynas''' (''bon sgo bzhi mdzod lnga'') tai dar viena, ir, tikriausiai, nepriklausoma Bono mokymų klasifikacijos sistema, suskirstyta į keturias grupes, žinomas kaip Keturi„Keturi Portalaiportalai“ (''sgo bzhi'') kartu su priedu, vadinamu Lobynu„Lobynu“ (mdzod). Štai šios mokymo grupės arba klasės:
* '''Baltųjų Vandenųvandenų''' nuožmių [[mantra|mantrų]] ([[užkeikimas|užkeikimų]]) Bonas (''chab dkar drag pu sngags kyi bon''). Tai– [[ezoterika|ezoterinių]] Tantriniųtantrinių praktikų tekstų rinkinys, kurį sudaro nuožmios mantros (''drag snags''), susietos su įvairiomis [[meditacija|meditacinėmis]] dievybėmis. Šiai grupei priklauso Čipung arba „Bendro Skyriaus“skyriaus“ ciklas (''spyi spungs skor''). Šios praktikos priskiriamos Tėviškosioms tantroms (''pha rgyud'').
* '''Juodųjų vandenų''' Bonasbonas, siejamas su egzistencijos nenutrūkstamumu (''chab nag srid pa rgyud kyi bon''). Jame -– įvairūs magiški ritualai, laidojimo [[apeigos]], išpirkimo ritualai, [[būrimas|būrimo]] praktikos ir t. t. Ritualai skirti apsivalymui ir neigiamų energijų pašalinimui. Panašu, kad šis tekstų rinkinys atitinka anksčiau aprašytus „Keturis priežastinius Kelius“kelius“. Šiuo atveju terminasTerminas „juodasis“ neatspindi praktikuojančiojo ketinimų, o kalbama apie blogybių pašalinimą, kurių [[simbolika|simbolinė]] [[spalva]] yra [[juoda]].
* '''Plačiosios Pradžnaparamitospradžnaparamitos''' Bonasbonas iš Phanjulo (''phan yul rgyas pa bum gyi bon'') šalies. Šis– tekstų rinkinys susideda iš [[dorovė]]s pamokymų, [[įžadas|įžadų]], [[taisyklės|taisyklių]] ir [[etika|etinių]] mokymų [[vienuolis|vienuoliams]] bei [[pasaulietis|pasauliečiams]], įšvęstiems į [[dvasininkas|dvasinį]] [[luomas|luomą]]. BonpoBono versijos, vadinamos Kamčen (''khams chen'') ir aprašytos šešiolikoje tomų, tekstai remiasi Pradžnaparamitos Sūtros filosofine ir etine sistema. Minėti tekstai apima Sūtros sistemą, o Čabkar (''Chab dkar'') - Tantrostantros sistemą.
* '''Meistrų Slaptųslaptų Žodiniųžodinių Pamokymųpamokymų ir Raštųraštų Bonasbonas''' (''dpon gsas man ngang lung gi bon''). Tai– įvairių [[meistras|meistrų]], priklausančių Dzogčeno tradicijai rinktiniai raštai. Juos sudaro žodiniai (''man ngag'') ir rašytiniai (''lung'') pamokymai.
* '''Brangenybių Lobiolobio, aukščiausiojo skaidrumo, visa apimantis Bonasbonas''' (''gtsang mtho thog spyi mdzod kyi bon''). Tai– tekstai, aprėpiantys pagrindinę Bono keturiųKeturių Portalųportalų medžiagą. "Brangenybių Lobis"lobis, penktasisPenktasis Portalasportalas (''mdzod lnga''), aprašomas Zermige (''gzer mig''): "Aukščiausiasis''„Aukščiausiasis skaidrumas (''gtsang mtho thog'') apima viską ir kaip suvokimas priklauso visatos Bonuibonui (''spyi mdzod kyi bon''). Jis apvalo sąmonės srautą visų Keturiųketurių Portaluportalu atžvilgiuatžvilgiu“''. "
Trys Mokymų ciklai: Išorinisišorinis, Vidinisvidinis, Slaptasisslaptasis (''bka’ phyi nang gsang skor gsum'')
* '''Išorinis ciklas''' (''phyi skor'') – pateikia Sūtros mokymų (''mdo lugs'') sistemą, priklausančią Atsižadėjimo keliui (''spong lam'').
* '''VidinįVidinis cikląciklas''' (''nang skor'') – jį sudaro Tantrųtantrų (''rgyud – lungs'') mokymai, priklausantys [[transformacija|transformacijos]] keliui (''sgyur lam'').
* '''Slaptasis ciklas''' (''gsang skor'') – Upadešos mokymas (''man ngag'') priklauso Savaiminio išsilaisvinimo keliui, taip pat žinomam kaip Dzogčenas - Aukščiausiojo Tobulumotobulumo mokymas.
=== Naujasis Bonas ===
Naujasis Bonas (tib. ''bon gsar ma'') susikūrė keturioliktajame šimtmetyje, atskleidus ''termos'' sistemą, skirtingą negu aukščiau aprašytosios. Ši sistema palyginus panaši į [[Njingmapa|Njingmos]]. [[Guru Padmasambava]] joje taitaip pat laikomas reikšminga asmenybe. Kai kurie tertonai (slaptų mokymų radėjai), tokie kaip [[Doržė Lingpa]], atskleidė Njingmos ir Bono [[terma]]stermas. Tokiuose tekstuose, kaip Bon Tri (tib. ''bon khrid'') tekstuose, naujai rastuose Cevango Gjalpo (tib. ''Tsewang Gyalpo''), tvirtinama, kad Padmasambhava nukeliavo į Udijaną ir gavo Dzogčeno mokymą tiesiogiai iš paties Sambhogakajos Šenlha Odkaro (tib. ''gshen lha 'od dkar''). Vėliau jis perkėlė šiuos mokymus į Tibetą, daugelį jų paslėpdamas kaip termą ateinančioms bonpo kartoms.
Taip pat, pasakPasak [[Šardza Rinpočė]]s, ''Naujasis Bono Judėjimas'' prasidėjo keturioliktajame šimtmetyje ir tęsiasi iki šiol. Termos, atskleistos tokių meistrų kaip Lodan Ningpo, Midžig Dordžė (tib. ''mi jigs rdo rje'', žinomas kaip Doržė Lingpa), Kundrol Dragpa, Dečen Lingpa, Sangag Lingpa, Kandro Dečen Vangmo ir kitų, vadinamos Tersar„Tersar“ (tib. ''gter gsar'') arba iš naujo rastaisiais tekstų lobiais. Naujasis Bonas šiais laikais klesti rytų Tibete.
== Nuorodos ==
| 